Vis dar gyvuoja įsitikinimas, kad lieknumas yra geros sveikatos ir ilgaamžiškumo garantas. Tačiau sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila pabrėžia, kad svarbiausi ilgalaikės sveikatos rodikliai yra fizinis pajėgumas, raumenų jėga ir gebėjimas saugiai pakelti kasdienius krūvius. Patirtis rodo, kad liekni žmonės taip pat gali turėti rimtų širdies ir kraujagyslių ligų, o fiziškai pajėgūs, net turintys antsvorio, dažnai turi geresnes išgyvenamumo prognozes.
„Klinikinėje praktikoje matome žmones, kurie visą gyvenimą buvo liekni, tačiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, patiria infarktus ar insultus. Tuo metu fiziškai pajėgus žmogus, net ir turintis antsvorio, dažnai pasižymi geresnėmis ilgalaikėmis sveikatos prognozėmis nei lieknas, bet fiziškai nepajėgus žmogus“, – aiškina gydytojas. Ši citata aiškiai parodo, kodėl vientisas dėmesys svoriui gali klaidinti: kūno sudėtis ir funkcijos dažnai svarbesnės už vien skaičių svertuvėje.
Stiprūs raumenys — daugiau nei estetika
Raumenys veikia ne tik kaip mechaninis jėgos šaltinis. Jie išskiria signalines medžiagas — miokinus, kurios reguliuoja medžiagų apykaitą, uždegiminius procesus ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Dėl to raumenų masės kokybė ir gebėjimas generuoti jėgą tampa vienais svarbiausių funkcionalios senatvės rodiklių. Raumenys padeda išlaikyti pusiausvyrą, atlikti kasdienius judesius be skausmo ir mažina kritimų bei priklausomybės nuo kitų riziką.
„Raumenys yra metaboliškai aktyvus audinys: net ramybės būsenoje jiems reikia nemažai energijos, o tai svarbu išlaikant sveiką medžiagų apykaitą vyresniame amžiuje“, – pažymi specialistas. Todėl jėgos treniruotės ir funkcinių judesių lavinimas turėtų būti prioritetas visoms amžiaus grupėms, ypač vyresniems žmonėms.
Intensyvesnis krūvis ne visada gerina formą
Gydytojas įspėja apie dažną klaidą — siekti intensyvių treniruočių be tinkamo pasirengimo.
„Kartais žmogus sportuoja keturis ar penkis kartus per savaitę, tačiau atlikus tyrimus paaiškėja, kad jo ištvermė yra gerokai prastesnė, nei jis tikėjosi. Matome atvejų, kai net ir jauniems žmonėms fizinio krūvio metu pulsas labai greitai pakyla iki aukštų reikšmių, o organizmui tampa sunku efektyviai aprūpinti audinius deguonimi“, – sako M. Butvila.
Per greitas krūvio didinimas, nuolatinis aukštas pulsas, prastas miegas ir neatstatymas skatina traumas bei uždegiminius procesus. „Skausmas po fizinio krūvio taip pat ne visada yra normali reakcija. Sunerimti reikėtų tada, kai jis nepraeina po apšilimo, išlieka nutraukus krūvį, trukdo miegoti, kartojasi toje pačioje vietoje arba atsiranda kartu su sumažėjusia motyvacija, dirglumu, nuovargiu ir prastesne bendra savijauta. Traumos dažnai nesusiformuoja per vieną dieną – kūnas kurį laiką kompensuoja per didelį ar netinkamai paskirstytą krūvį, o pirmieji požymiai būna gana subtilūs: tempimas, rytinis sustingimas, skausmingi taškai, pakitęs pratimo atlikimo pojūtis ar mažesnė krūvio tolerancija“, – teigia M. Butvila.
Išmanieji įrenginiai – įrankis, ne sprendimas
Laikrodžiai ir programėlės padeda stebėti pulsą ar miegą, tačiau jie remiasi bendrais algoritmais. „Technologijos yra labai naudinga priemonė, tik svarbu suprasti, jog jos dažnai remiasi bendrais algoritmais, o žmogaus energijos lygis, pajėgumas kasdien gali skirtis dėl miego kokybės, streso, ankstesnių treniruočių krūvio, juntamo skausmo ar emocinio nuovargio. Todėl vien subjektyvi savijauta ar ekrane matomi rodikliai ne visada leidžia tiksliai įvertinti, koks krūvis tą dieną yra saugus ir veiksmingas“, – sporto medicinos gydytojas.
Galiausiai, ilgaamžiškumas susideda iš kasdienių sprendimų: judėjimo, raumenų stiprinimo ir atsistatymo. „Ilgaamžiškumas nėra tikslas, kurį pasiekiame per vieną dieną. Jis kuriamas kasdieniais sprendimais – judėti, stiprinti raumenis, skirti dėmesio atsistatymui ir neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Būtent tai leidžia kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems ir mėgautis visaverčiu gyvenimu“, – apibendrina M. Butvila.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.