Kai gydytojai sakė, kad nebėra išeities, Birutę išgelbėjo pirmoji tokia operacija Baltijos šalyse
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistų komanda pirmoji Baltijos šalyse sėkmingai implantavo po oda integruotą „Hero Graft“ sistemą, skirtą hemodializės procedūroms. Procedūra atvėrė naujas galimybes pacientams, kuriems tradicinės kraujagyslių prieigos jau išsekusios arba neįmanomos, ir tapo paskutine išeitimi tiems, kurių gyvybei gresia pavojus.
Kas yra „Hero Graft“ ir kaip tai veikia
„Hero Graft“ yra specialus implantas, visiškai paslepiamas po oda: viena jo dalis įvedama į centrinę veną, o kita prijungiama prie rankos arterijos. Toks sprendimas leidžia apeiti užakusias periferines kraujagysles ir užtikrinti stabilų bei efektyvų kraujo srautą dializės metu. Procedūra ypač svarbi pacientams, kuriems ilgalaikis kraujagyslių naudojimas lėmė fistulių nesuformavimą arba išorinių kateterių nebeįmanomumą.
Gydytojų komentarai ir technologijos privalumai
Prof. Marius Miglinas pabrėžia situacijos rimtumą: „Kai paciento rankų ir krūtinės giliosios venos užanka, mes atsiduriame aklavietėje. Tokiu atveju nebeįmanoma įvesti net įprastų kateterių, o paciento gyvybei kyla tiesioginis pavojus. „Hero Graft“ sistema pasaulyje pripažįstama kaip paskutinis hemodializės pacientų gelbėjimosi ratas. Džiaugiamės, kad šią pažangią technologiją nuo šiol galime pasiūlyti iš mūsų regiono pacientams”, – sako prof. M. Miglinas.
Doc. Laurynas Rimševičius nurodo svarbiausius privalumus: „Iki 70 proc. mažesnė infekcijų rizika – priešingai nei kritiniais atvejais naudojami ilgalaikiai išoriniai kateteriai kojoje, po oda esantis implantas reikšmingai sumažina infekcijų tikimybę.
Ne mažiau svarbi ir gyvenimo kokybė – estetika ir judėjimo laisvė: implantas yra visiškai paslėptas po oda, todėl pacientas gali laisviau judėti, įprastai rūpintis asmens higiena, o pats įrenginys nėra traumuojamas kasdienėje veikloje. Maksimali dializės kokybė – užtikrinamas stabilus ir efektyvus kraujo srautas procedūros metu.
Tai svarbus žingsnis į priekį gydant pacientus, kuriems iki šiol galimybės buvo itin ribotos.”
Operacijos eiga ir komandinė darbo svarba
Procedūra reikalauja itin preciziško chirurginio meistriškumo. Operaciją atlikęs kraujagyslių chirurgas Simonas Norvydas pažymi: „Didžiausias iššūkis buvo giliai krūtinėje preciziškai sujungti dvi skirtingas sistemas – specialų kateterį ir kraujagyslių protezą. Tokios operacijos reikalauja juvelyrinio tikslumo ir patirties, tačiau sėkmingas rezultatas rodo, kad pasitelkę pažangiausias technologijas ir sutelkę skirtingų sričių specialistų kompetencijas, galime padėti net sudėtingiausiais atvejais kritinės būklės pacientams.“ Komanda, apjungusi kraujagyslių chirurgus, nefrologus, anesteziologus ir slaugos specialistus, operaciją įgyvendino sklandžiai.
Pacientės istorija: ilgas kelias iki naujos galimybės
78-erių Birutė daugelį metų gyvena su lėtiniu inkstų nepakankamumu ir buvo priversta periodiškai keisti kraujagysles bei fistules. Ji prisimena ligos pradžią: „Gydytojai svarstė, kad gal turėjo įtakos persirgtas kovidas. Savijauta labai pablogėjo – visiškai neturėjau jėgų. Kreipiausi į gydytoją, kuri paskyrė tyrimus ir kraujas parodė, kad su inkstais blogai, – ligos pradžią pasakoja moteris. – Nors temperatūra nekilo, kitų ryškių simptomų nejutau, tačiau silpnumas buvo nepakeliamas.” Naują metodą ji priėmė su pasitikėjimu: „Aš taip jiems ir pasakiau: darykite taip, kaip jums atrodo geriausia. Jei bus gerai jums ir gerai man, vadinasi, taip ir reikia”, – prisimena ji.
Pacientė po operacijos jaučiasi geriau, dializės dabar atliekamos saugiai ir stabiliai, o naujoji kraujagyslinė prieiga suteikia vilties tęsti gydymą ir pagerinti gyvenimo kokybę net sudėtingais atvejais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.