Artėjant žiemai tarptautiniai sezoniniai modeliai pateikė pirmąsias 2026–2027 metų sniego prognozes Europai. Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) sezono analizėmis, daugelyje žemyno vietų galimas sniego kiekio sumažėjimas lyginant su daugiamete norma, tačiau išryškėja ir išimtys: kai kuriose Vidurio bei Rytų Europos teritorijose prognozuojami teigiami nuokrypiai – galimas gausesnis snygis antroje žiemos pusėje.
Sniego žemėlapis ir jo interpretacija
Sezoniniai žemėlapiai rodo ne absoliutų sniego kiekį, o nuokrypį nuo daugiametės normos. Tai reiškia, kad vietovė, kurioje prognozuojamas neigiamas nuokrypis, gali vis tiek sulaukti daugiau sniego nei žemumos, o kalnuose, nepaisant teigiamo nuokrypio, sniego dangos storis priklauso nuo temperatūros ir kritulių tipo. Modeliai perteikia bendras tendencijas, tačiau neprognozuoja konkrečių dienų ar centimetrų tikslumu.
Gruodis, sausis, vasaris – kokios galimos gairės?
Sezoninė analizė leidžia manyti, kad gruodis daugelyje Europos regionų gali būti palyginti švelnus ir sniego danga gali būti nereguliari: sniegas gali iškristi trumpam ir greitai ištirpti. Sausio mėnesį modeliai rodo didesnę sniego tikimybę Vidurio ir Rytų Europoje, kai leidžiantis šaltesnėms oro masėms didesnė dalis kritulių gali kristi kaip sniegas. Vasaris šiuo metu išskiriamas kaip potencialiai sniegingiausias mėnuo, tačiau net ir tada sniego pasiskirstymas bus tolygus tik tam tikrose teritorijose.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvai svarbu, kad prognozuojamos sniego gausesnės zonos apima Šiaurės Rytų Lenkijos apylinkes — Suvalkų regioną, kuris geografiškai yra netoli Lietuvos sienos. Tai reiškia, kad tam tikrais laikotarpiais žiemiškos sąlygos gali plisti ir į mūsų teritoriją. Visgi vien tik kaimyninės šalies žemėlapis negali tiksliai nuspėti, kiek sniego krito ar kils Lietuvoje: reikalingi nacionaliniai sezono modeliai ir trumpalaikės prognozės, kurios tikslėja likus kelioms dienoms iki konkrečių orų pokyčių.
Neapibrėžtumas ir praktiniai pasiruošimai
Sezoninės prognozės turi ribotą patikimumą, todėl savivaldybės, kelių tarnybos ir žemės ūkio sektorius turėtų ruoštis įvairiems scenarijams: tiek švelniai žiemai be pastovios sniego dangos, tiek staigiems intensyviems snygiams antrajame sezono pusėje. Transporto infrastruktūros parengtis, sniego valymo priemonės ir atsarginių resursų planavimas išlieka svarbūs siekiant sumažinti rizikas.
Globalūs veiksniai – El Niño ir kiti procesai
Atmosferos cirkuliacijai daro įtaką ir didesni klimato reiškiniai, pavyzdžiui, El Niño. Nors jo poveikis Europos žiemoms nėra vienareikšmis, jis gali moduliuoti cikloninę veiklą ir kritulių pasiskirstymą. Todėl net stipresnis El Niño savaime negarantuoja vienodo scenarijaus visoje Europoje.
Galutinės išvados apie 2026–2027 metų žiemą paaiškės artėjant sezonui, kai modeliai bus atnaujinami ir trumpalaikės prognozės taps patikimesnės. Kol kas pagrindinė žinia – Europa matys didelius regioninius skirtumus, o Lietuvos padėtis priklausys nuo smulkesnės atmosferos cirkuliacijos ir artimesnių prognozių.
