Kas yra placebas ir kaip jis veikia?
Terminas „placebo“ lotynų kalba reiškia „aš padėsiu“ arba „aš pamaloninsiu“. Tai yra tariamas vaistas, neturintis jokio farmakologinio veikimo, tačiau savo išvaizda, skoniu ar forma primenantis tikrus medikamentus, pavyzdžiui, cukraus tabletę. Placebų vaistinėse neįsigysite – jie naudojami tik klinikinių vaistų tyrimuose, siekiant įvertinti tikrųjų vaistų veiksmingumą ir saugumą.
Tačiau įdomu tai, kad placebo efektas – tai reiškinys, kai žmogaus organizmas, tikėdamas gydymu, jaučia savijautos pagerėjimą, nors iš tikrųjų vartojamas preparatas yra visiškai neveiksmingas. Jis pabrėžia, kaip psichologiniai veiksniai gali stipriai paveikti fizinius sveikatos požymius, tarp jų ir galvos skausmą.
Placebas – gydymas prasidedantis galvoje
Placebo efektas priklauso nuo sąmonės ir lūkesčių – žmogaus tikėjimas, kad jis gaus pagydomą priemonę, sukelia biocheminius pokyčius smegenyse. Pasak Italijos Turino universiteto mokslininko F. Benečio, žmogaus sąmonė daro įtaką organizmo biochemijai – viltis ir gydymas sujungia proto ir kūno sąveiką.
Konkrečiai, moksliniai tyrimai rodo, kad tie pacientai, kurie tiki, kad cukraus tabletė (placebas) padės jiems nuo galvos skausmo, iš tiesų jaučia malšėjantį skausmą. Tai lemia smegenų gaminamų skausmą slopinančių medžiagų padidėjimas, kuris yra tikras fiziologinis procesas. Taigi cukraus tabletė „pagydo“ ne vien dėl cheminės sudėties, bet dėl paciento įsitikinimų ir psichologinio poveikio.
Tokiu būdu placebas yra įrodymas, jog gydymo sėkmė dažnai priklauso ne tik nuo pačio vaisto, bet ir nuo gydytojo ir paciento tarpusavio santykių, paciento psichologinės būklės ir tikėjimo pasveikimu.
Nocebo – placebo „priešingybė“
Placebo efektui egzistuoja priešingybė – nocebo efektas, kuris išvertus iš lotynų kalbos reiškia „aš pakenksiu“. Tai reiškinys, kai žmogaus baimė ar nerimas dėl gydymo sukelia nepageidaujamus simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmą, mieguistumą ar virškinimo sutrikimus, nors medikamentas galbūt to nesukelia.
Įdomu tai, kad žmonės, kurie labiau tikisi šalutinio poveikio, dažniau jį ir patiria. Tai dar kartą pademonstruoja, kokia stipri yra psichologinė mūsų kūno reakcija. Nerimastingi, depresyvūs pacientai dažniau skundžiasi vaistų šalutiniu poveikiu, nors kartais šie simptomai buvo jau anksčiau, tačiau buvo nepastebėti.
Vis dėlto, jei pasireiškia nepageidaujami simptomai, visuomet svarbu kreiptis į gydytoją ir neatsisakyti gydymo be konsultacijos, nes tinkamas gydytojo vertinimas padeda surasti teisingą sprendimą.
Išvados ir praktiniai patarimai
Šiandien žinome, kad cukraus tabletė gali padėti sumažinti galvos skausmą, tačiau ne dėl vaistinės cheminės sudėties, o dėl placebą sukeliančio psichologinio poveikio. Tai atkaklus įrodymas, kad sveikata yra ne tik kūno, bet ir proto bei emocijų darna.
Ši žinia verčia gydytojus kruopščiai bendrauti su pacientais, atkreipti dėmesį į jų lūkesčius, skatinti pasitikėjimą gydymu ir taip padėti pasiekti geresnius gydymo rezultatus.
Taip pat verta prisiminti apie nocebo efektą ir stengtis neįsivaizduoti blogiausio, kai pradedame vartoti vaistus, nes baimė gali tik pakenkti gijimui. Profesionalus požiūris, gydytojo parama bei teigiama nuostata sveikimo link yra svarbiausi veiksniai, padedantys atsikratyti nemalonių simptomų ir atkurti gerą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.