Cholesterolis – tai žodis, kuris dažnai siejamas su ligomis, rizika ir medikamentais. Vis dėlto, gydytoja Evelina Nevardauskienė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik stebėti bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir įvertinti jo sudėtį bei papildomus rodiklius. Tik tiksliai įvertinus lipidogramą bei papildomus įrodymus, galima tinkamai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Holistinis cholesterolio vertinimas – kodėl vien tik bendras skaičius nepakanka?
Tradiciškai daugelis orientuojasi į bendrą cholesterolio kiekį, tačiau tai tik paviršutiniškas rodiklis. Svarbu atkreipti dėmesį į „gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL) santykį ir trigliceridų kiekį. Ypač reikšmingi yra ir uždegimo žymenys, pavyzdžiui, didelio jautrumo CRB, taip pat kepenų funkcijos rodikliai ALT ir AST. Homocisteino kiekis yra svarbus, nes jis rodo uždegimą ir gali signalizuoti apie širdies ligų riziką. Gliukozės ir insulino santykis padeda įvertinti metabolinius procesus organizme bei II tipo cukrinio diabeto riziką. Tokia plataus spektro analizė padeda ne tik prognozuoti galimas problemas, bet ir tiksliau parinkti reikiamus gydymo metodus.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir papildai – kada užtenka jų, o kada būtini vaistai?
Esant nedideliam „blogojo“ cholesterolio padidėjimui (maždaug 20–30 %), dažnai pakanka keisti gyvenimo būdą: subalansuoti mitybą, įtraukti reguliarią fizinę veiklą, pagerinti miego režimą, valdyti stresą bei vartoti specializuotus maisto papildus, skatinančius cholesterolio kontrolę. Tačiau esant aukštesniems rodikliams ir esant papildomiems rizikos veiksniams, gydytoja pabrėžia, kad vaistų vartojimą atidėlioti nereikėtų, kadangi tai gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių komplikacijų.
Cholesterolio kontrolės svarba – ne vien tik rodiklių mažinimas
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje rodo sutrikusią medžiagų apykaitą, kuri yra pagrindinė metabolinio sindromo dalis, susijusi su nutukimu, gliukozės padidėjimu ir kitais rizikos veiksniais. Šios problemos dažnai pasireiškia kraujagyslių pažeidimu bei aterosklerozės vystymusi, kuri lemia trombų susidarymą ir didina infarkto ar insulito riziką.
Nors kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar lyties, pakeisti negalime, tačiau tinkams gyvenimo būdas ir individualiai parinkti maisto papildai gali ženkliai sumažinti kardiovaskulinę riziką ir apsaugoti kraujagyslių sieneles bei jų elastingumą.
Kompleksinis požiūris į cholesterolio reguliavimą – kokie komponentai svarbiausi?
Siekiant kompleksinės cholesterolio kontrolės, svarbu rinktis maisto papildus, kuriuose būtų sinergiškai veikiančių komponentų, tokių kaip natokinazė, monakolinas K, polifenoliai ar polikosanolis. Šie junginiai ne tik mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir gerina kraujotaką, mažina trombų susidarymą bei mažina uždegiminius procesus. Tuo tarpu trigliceridų reguliavimui itin naudingi stiprios koncentracijos žuvų taukai, kurie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir skatina bendrą širdies sveikatą.
Kaip palaikyti gerus cholesterolio rezultatus ir ką daryti toliau?
Pasiekus norimą cholesterolio lygį, svarbu palaikyti rezultatus ir neleisti jiems grįžti į pradinę padėtį. Tam gydytoja rekomenduoja naudoti papildus, turinčius plataus spektro antioksidantų bei medžiagų, stiprinančių kraujagyslių sistemą, tokių kaip astaksantinas, hidroksitirozolis, koenzimas Q10, taninai ir proantocianidinai. Šios medžiagos ne tik saugo širdį nuo oksidacinio streso, bet ir lėtina ląstelių senėjimą, palaiko kraujagyslių elastingumą bei mikrocirkuliaciją.
Kaip įvertinti maisto papildo efektyvumą cholesterolio kontrolei?
Efektyviausias būdas įsitikinti, ar gydymas papildais veikia, yra lipidogramos tyrimas po 3 mėnesių vartojimo. Jei nėra reikšmingų pokyčių, rekomenduojama tęsti vartojimą iki 6–12 mėnesių. Jeigu rezultatai negerėja, būtina ieškoti kitų priežasčių – galbūt reikia papildomos pagalbos kepenų funkcijai, gliukozės apykaitos reguliavimui ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų korekcijai. Rinkdamiesi maisto papildus, atkreipkite dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekius ir standartizuotus ekstraktus, kurie užtikrina tikslų bioaktyvių medžiagų kiekį.
Ar galima derinti maisto papildus su cholesterolio mažinimo vaistais?
Taip, netgi rekomenduojama. Tam tikri papildai, kaip natokinazė, hidroksitirozolis, astaksantinas, taninai ir vynuogių sėklų ekstraktai, gali sumažinti vaistų šalutinį poveikį, pagerinti kraujotaką ir apsaugoti širdies bei kraujagyslių sistemą nuo oksidacinės pažaidos. Tačiau vartojant statinus, būtina kartu vartoti koenzimą Q10 ir vitaminą D. Negalima derinti vaistų su papildais, kuriuose yra monakolino K, dėl galimų nepageidaujamų sąveikų.
Širdies sveikatos prevencija – nuo ko pradėti?
Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai yra ilgalaikio, netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Lietuvoje kasmet dėl jų miršta apie 10 000 žmonių – tai vidutinio dydžio miesto gyventojų skaičius. Šios mirties dažnai galima išvengti tinkamai rūpinantis savo sveikata. Pokytį galima pradėti jau šiandien – subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, streso valdymas, kokybiškas miegas bei papildai, pritaikyti individualiai pagal poreikius, yra kelias link ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.