Persivalgymas tampa vis dažnesne problema, kuri ištiessėja ne vieno žmogaus sveikatą ir gerovę. Dėl perteklinio maisto vartojimo auga nutukimo, antro tipo cukrinio diabeto, širdies kraujagyslių ligų ir kai kurių vėžio formų rizika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas atkreipia dėmesį, kad problema dažnai nėra vienkartinė – ji kaupiasi palaipsniui ir lieka nepastebėta. „Jeigu žmogus susirgtų ta liga iš karto, kai persivalgė, tokios problemos nebūtų. Bet problema ta, kad persivalgymas po truputį, po kruopelę sumuojasi. Mes net nepastebime, kaip pražiopsome, kas mums įvyko”, – aiškina gydytojas.
Kodėl mums norisi valgyti be saiko?
Persivalgymo priežastys yra daugialypės: tai gali būti įprasti elgesio įpročiai, aplinkos veiksniai, maisto prieinamumas ir net fiziniai ar psichologiniai stimulai. Dažnas įprotis užkandžiauti prie televizoriaus ar darbo stalo, matoma ir reklamuojama maisto įvairovė bei lengvas prieinamumas skatina imti ką nors užkąsti net tada, kai organizmas tikrai nėra alkanas. Be to, maistas, kuriame daug cukraus, rafinuotų angliavandenių ar dirbtinių saldiklių, gali sukelti trumpalaikį sotumo pojūtį, tačiau greitai išprovokuoti dar didesnį alkį ir norą užkąsti dar kartą.
Praktiniai žingsniai, padėsiantys sumažinti persivalgymą
Vienas svarbiausių patarimų – atsikratyti įpročio nuolat užkandžiauti. Tai reiškia ne tik fiziškai pašalinti užkandžius iš matomų vietų, bet ir sumažinti maisto reklamų ar įpročio žiūrėti televizorių su maistu poveikį. Reguliarūs valgiai – su aiškiai apibrėžtais kiekiais ir subalansuotu baltymų, riebalų ir lėtai virškinamų angliavandenių santykiu – padeda išlaikyti pastovų energijos lygį ir užkirsti kelią staigiems alkio priepuoliams. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir užtikrinti kokybišką miegą, nes dehidratacija ir miego stoka gali padidinti apetitą.
Streso valdymas yra kitas kertinis akmuo.
„Tik kažkodėl užklupus stresui niekas netiesia rankos prie morkyčių ar kitų sveikų užkandžių. Kad save apramintumėte, dažnai renkatės saldų ir kaloringą maistą”, – kalba A. Unikauskas. Emocinį valgymą jis taip pat pastebi kaip dažną reiškinį: „Jūs jaučiate alkį, bet ne maistui. Kai kurios emocijos veikia kaip stresas”, – pabrėžia daktaras. Todėl verta išmokti atpažinti emocinį alkį ir taikyti alternatyvias atsipalaidavimo technikas: gilų kvėpavimą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su artimu žmogumi.
Kai kreiptis pagalbos?
Jeigu nesaikingas valgymas susijęs su vaistų šalutiniu poveikiu, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl gydymo korekcijos. Kai persivalgymas tampa nuolatiniu ir trukdo kasdienei veiklai, gali prireikti psichologinės pagalbos, pavyzdžiui, kognityvinės elgesio terapijos arba grupinių palaikymo programų. Prevencijai svarbu sąmoningas valgymas, aplinkos koregavimas ir ilgalaikių, realistiškų įpročių formavimas, o ne trumpalaikės dietos ar drastiški sprendimai.
Apibendrinant, kovai su besaikiu alkio jausmu reikalingas holistinis požiūris: mitybos įpročių korekcija, streso valdymas, emocinė sveikata ir, kai reikia, medicininė konsultacija. Tai leidžia palaipsniui sumažinti persivalgymo riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.