Artėjant rudeniui, daugelis žmonių ima dažniau sirgti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, dažnai manydami, kad tai tik paprastas peršalimas ar sezoninis gripas. Tačiau statistika rodo, kad gripas yra kur kas pavojingesnė liga, kuri Lietuvoje kasmet nusineša daugybę gyvybių. Per pastarąją žiemą šalyje užregistruota daugiau kaip 127 tūkstančiai gripo atvejų ir net 75 mirties atvejai. Tai pabrėžia, kaip svarbu ne tik atpažinti ligos simptomus, bet ir laiku imtis prevencinių priemonių, ypač skiepijimosi.
Šeimos gydytoja Elena Šukė atkreipia dėmesį į itin rimtą gripo komplikaciją, apie kurią dažnas net nesusimąsto – tai širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai. Tyrimai rodo, kad neišsiskiepijus nuo gripo, per pirmąsias tris užsikrėtimo dienas rizika patirti miokardo infarktą padidėja net dešimt kartų, o insulto – aštuonis kartus. Svarbu paminėti, jog ši rizika nepriklauso nuo ligos simptomų stiprumo: net jei gripas teka lengvai, viduje gali vykti pavojingi procesai, kurie smarkiai kenkia širdžiai.
Gripo vakcinacijos svarba ir naujovės
Kasmet naujai gaminamos gripo vakcinos sudėtį nustato Pasaulio sveikatos organizacija pagal pasaulyje plintančių virusų štamų analizę. Šiemet rekomenduojama naudoti trivalentę vakciną, kuri apima tris svarbiausius gripo virusų tipus: A/Victoria, A/Croatia ir B/Austria. Ankstesniais metais naudotos keturvalentės vakcinos dabar nėra būtinos, nes vienas iš virusų štamų – B/Yamagata – jau kelis metus nėra registruojamas.
Šeimos gydytoja Elena Šukė pabrėžia, kad vakcinacija yra ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Šiemet Lietuvoje bus prieinama speciali gripo vakcina, skirta virš 60 metų amžiaus asmenims. Ji turi keturis kartus daugiau gripo viruso antigeno, todėl stipriau stimuliuoja imunitetą, kurio su amžiumi natūraliai sumažėja. Tai reikšmingas žingsnis į priekį personalizuotos medicinos srityje, siekiant efektyviau apsaugoti pažeidžiamas pacientų grupes.
Kada geriausia skiepytis?
Gripo sezonas dažniausiai pasiekia piką vasario mėnesį, nors pirmieji atvejai gali pasirodyti jau rudenį. Imunitetas po vakcinos susiformuoja per 2–3 savaites ir išlieka stiprus apie 4–5 mėnesius. Todėl optimaliausias laikas skiepytis yra spalio viduryje arba pabaigoje. Tačiau ir lapkritis bei gruodis nėra per vėlu, nes gripas plinta dar ilgą laiką iki pavasario. Reguliari vakcinacija ne tik apsaugo nuo šios specifinės ligos, bet ir stiprina bendrą organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms, todėl žmonės skiepijęsi kasmet dažnai jaučiasi geriau ir rečiau serga peršalimo ligomis.
Kaip gripas veikia širdį?
Gripas yra infekcinė liga, kuri sukelia stiprų uždegimą visame organizme. Šis uždegimas gali paveikti širdies raumenį ir kraujagysles, todėl virusas tiesiogiai ar netiesiogiai stiprina aterosklerozinių plokštelių pažeidžiamumą, didina kraujo krešulių susidarymo riziką ir sutrikdo kraujotaką. Dėl to kenčia širdis, ypač jei asmuo turi kitų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ar rūkymas. Todėl gripas nėra tik sezoninė liga – tai nacionalinės sveikatos apsaugos iššūkis, kurį reikia spręsti aktyvia profilaktika.
Apibendrinant, skiepijimasis nuo gripo yra efektyviausia priemonė ne tik išvengti nemalonių simptomų, bet ir apsisaugoti nuo potencialiai mirtinų komplikacijų, kurios gali stipriai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Šeimos gydytojos rekomendacija yra neignoruoti kasmetinių gripo vakcinų ir reguliariai rūpintis savo sveikata, ypač rudenį bei žiemą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.