Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau kalbama apie biologinį amžių – savotišką mūsų organizmo senėjimo matą, kuris gali gerokai skirtis nuo kalendorinio amžiaus. Kalifornijoje gyvenantis nutukimo gydytojas ir mitybos tyrinėtojas profesorius Kurtas Hongas pateikia įkvepiančią istoriją, kaip jam pavyko savo biologinį amžių „atsukti“ net 11 metų atgal. Jis tikina, kad jam tai pavyko ne per stebuklus ar brangius gydymus, o laikantis sveikos mitybos principų, reguliarų fizinį aktyvumą bei vartojant tik vieną vitaminą – D vitaminą.
Profesorius K. Hongas, būdamas 52 metų amžiaus trijų vaikų tėvu, jautėsi energingas ir sveikas. Jo atliktas biologinio amžiaus testas, remiantis „PhenoAge“ algoritmu, kuris vertina svarbius organizmo senėjimo žymenis – tokius kaip uždegimo lygis bei medžiagų apykaitos rodikliai – parodė, kad jo biologinis amžius yra tik 41 metai. Tai reiškia, kad jo organizmas yra sveikesnis ir jaunesnis nei rodo asmeniniai dokumentai.
Kas lemia biologinį amžių?
Svarbu suprasti, jog biologinis amžius yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, gyvenimo būdas bei genetika. K. Hongas ypač pabrėžia santykį tarp ligų rizikos ir gyvenimo būdo įpročių. „Daugelis lėtinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, diabetas ar tam tikri vėžiai, yra tiesiogiai susiję su mityba bei kūno svoriu,“ – teigia jis. Šis gydytojas ragina kiekvieną iš mūsų išlaikyti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, kuris yra vienas svarbiausių biologinio amžiaus mažinimo veiksnių.
Kokius įpročius laikosi profesorius?
Kądienė K. Hongo rutina apima tris pagrindinius elementus: mitybą pagal Viduržemio jūros dietos principus, reguliarias kardio bei jėgos treniruotes ir smegenų mankštą. Viduržemio jūros dieta – žinoma dėl savo teigiamų poveikių širdies sveikatai bei ilgaamžiškumui – pabrėžia daržovių, vaisių, sveikų riebalų bei žuvies vartojimą.
K. Hongas taip pat daug dėmesio skiria fiziniam aktyvumui – tiek aerobiniams pratimams, tokiems kaip bėgimas, vaikščiojimas ar plaukimas, tiek jėgos treniruotėms, kurios padeda išlaikyti raumenų masę bei kaulų tankį.
Reikšminga, kad profesorius nevykdo pernelyg intensyvaus režimo treniruotėse – jo požiūris „geriau padaryti nors truputį nei visai nieko“ yra patvirtintas ir mokslinių tyrimų, rodžiusiu, jog net vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas keletą kartų per savaitę gali ženkliai sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis bei ankstyvos mirties tikimybę.
Vitaminas D – vienintelė papildoma pagalba
K. Hongas nesivadovauja maisto papildų madomis, tačiau pabrėžia, kad pats vartoja vitamino D papildus. Šis vitaminas yra būtinas tinkamam kalcio įsisavinimui organizme, o tai svarbu kaulų sveikatai ir tankiui. Natūralus vitamino D kiekis mažėja nuo maždaug 35 metų amžiaus, tad jo papildymas gali padėti išvengti osteoporozės, stiprinti imuninę sistemą bei mažinti kai kurių vėžio rūšių riziką. Jo kraujo tyrimai parodė vitamino D trūkumą, todėl jo vartojimas yra pagrįstas ir naudingas.
Smegenų mankšta – protinis aktyvumas kaip ilgaamžiškumo dalis
Smegenų sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinis kūno būklė. K. Hongas skiria laiko protinei veiklai, kad išlaikytų aštrumą bei budrumą. Jis teigia: „Smegenys yra kaip raumenys – jei jų nenaudojate, prarandate.“ Tai reiškia, kad nuolatinė pažintinė veikla, tokia kaip skaitymas ar galvosūkių sprendimas, padeda lavinti smegenis ir gali sumažinti neurodegeneracinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio, tikimybę. Tyrimai rodo, kad kognityvinis rezervas, sukauptas nuodugniai stimuliuojant protą, gali atitolinti ligos simptomų pasireiškimą ir pagerinti gyvenimo kokybę senstant.
Profesoriaus požiūris į amžių yra pozityvus ir įkvepiantis: „Amžius yra tik skaičius. Kūnas gali priminti, kad esate 52 metų, bet jūs galite elgtis ar jaustis kaip 35-metis. Deja, gali būti ir kitaip.“
Ši istorija primena, kokią svarbą turi kasdienės gyvenimo būdo pasirinkimų įtaka mūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui. Fizinis aktyvumas, tinkama mityba ir protinė veikla yra kertiniai akmenys, kurie gali padėti ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir panaikinti arba žymiai sumažinti mūsų biologinio amžiaus rodiklius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.