Apipjaustymas yra viena iš seniausių chirurginių procedūrų, atliekamų vyrams visame pasaulyje. Nors ši procedūra dažnai siejama su įvairiomis kultūrinėmis, religinių ar asmeninėmis priežastimis, jos pagrindinis tikslas yra medicininis – pašalinti apyvarpę, kuris gali būti susijęs su kai kuriomis sveikatos problemomis. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pasiūlė naujausią cirkumcizijos technologiją, kuri leidžia atlikti šią procedūrą greičiau, saugiau ir komfortiškiau, teigia urologas Jonas Purvaneckas.
Kada atliekamas apipjaustymas ir kokios jo priežastys? Apipjaustymas, mediciniškai vadinamas cirkumcizija, dažniausiai atliekamas pacientams, kuriems nustatoma fimozė – apyvarpės susiaurėjimas, trukdantis jos atitraukimui ir sukeliančiu nemalonius pojūčius ar net skausmą. Taip pat ši procedūra rekomenduojama esant parafimozei, kai apyvarpė negrįžta į vietą ir sukelia tinimą. Be to, apipjaustymas gali būti naudingas sergant įvairiomis odos infekcijomis ar lytiškai plintančiomis ligomis, taip pat siekiant sumažinti varpos vėžio riziką. Procedūra taip pat svarbi dėl higienos aspektų – pašalinus apyvarpę, sumažėja bakterijų kaupimasis ir uždegimų galimybė.
Procedūros eiga ir naujos technologijos – RVUL urologų komanda naudoja dvi pagrindines apipjaustymo technikas. Tradicinėje operacijoje skalpeliu pašalinama apyvarpė, o kraujuojantys plotai uždegami elektrokauteriu ir pjūvis susiuvamas ištirpinamais siūlais. Modernesnė procedūra – naudojant cirkumcizinį segiklį (staplerį) – leidžia vienu žingsniu nupjauti apyvarpę ir ją tada susiūti smulkiais chirurginiais kabliukais, sutrumpinant operacijos laiką maždaug 17–20 minučių. Ši technologija ne tik taupo laiką, bet ir sumažina pooperacinio skausmo intensyvumą, mažina infekcijų riziką bei pagerina estetinį rezultatą, pacientai dažnai nurodo didesnį psichologinį pasitenkinimą.
Anestezija ir pooperacinis periodas – Apipjaustymo metu pacientui gali būti taikoma bendra arba vietinė nejautra, arba spinalinė anestezija, kuri leidžia pilnai arba dalinai nejusti skausmo operacijos metu. Po procedūros pacientai dažniausiai ligoninėje praleidžia kelias valandas.
Gijimas vyksta apie vieną ar dvi savaites, per kurias gali pasireikšti patinimas, nedidelis skausmas ar kraujavimas. Pooperacinė priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio pjūvio vietos švarai ir sausumui, reguliarių perrišimų, skausmą malšinančių vaistų vartojimo ir mažiausiai keturių savaičių abstinencijos nuo fizinio krūvio ar lytinių santykių.
Mitai ir realybė apie apipjaustymą – Apipjaustymas neretai lydi įvairūs klaidingi įsitikinimai. Vienas iš populiariausių mitų yra tas, kad po procedūros sumažėja varpos jautrumas ir sumažėja lytinis malonumas. Tačiau praktika ir moksliniai tyrimai atskleidžia, kad jei operacija atliekama tinkamai ir neturi komplikacijų, jautrumas nesumažėja, priešingai – pašalinus skausmingas būkles, lytinis gyvenimas gali tik pagerėti. Kitas dažnas įsitikinimas – kad varpa po apipjaustymo sumažėja, tačiau pašalinama tik oda, todėl varpos ilgis nesikeičia, o apskritai tokie pokyčiai yra tik vizualinė iliuzija. Taip pat klaidinga manyti, kad apipjaustymas gali sukelti erekcijos disfunkciją – moksliniai tyrimai rodo, kad ši procedūra neturi neigiamos įtakos lytinei funkcijai.
Lietuvos tendencijos – Pastaruoju metu Lietuvoje suaugusių vyrų apipjaustymų dažnis šiek tiek mažėja. Tai daugiausia siejama su gerėjančia higiena ir įvairiomis medicininėmis priemonėmis, leidžiančiomis kontroliuoti lytinių organų sveikatą be operacijos. Visgi cirkumcizija lieka aktuali ir kartais būtina procedūra pacientams, kuriems diagnozuojamos minėtos medicininės būklės. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, kaip vienintelė šalyje siūlanti pažangiausias technologijas, suteikia galimybę pacientams saugiai, efektyviai ir patogiai pasinaudoti šia procedūra.
Pacientų raginimai ir konsultacijos – Urologas Jonas Purvaneckas pabrėžia, kad kiekvienas sprendimas dėl apipjaustymo yra individualus ir priimamas atidžiai įvertinus naudas bei galimas rizikas. Jam svarbu, kad pacientai turėtų visą reikiamą informaciją ir jaustųsi išsamiai informuoti prieš procedūrą. Prašoma nebijoti konsultuotis su specialistais dėl visų rūpesčių ir klausimų – moderni medicina gali užtikrinti aukščiausio lygio priežiūrą bei komfortą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.