Širdies nepakankamumas Lietuvoje tampa vis aktualesne problema dėl visuomenės senėjimo ir didėjančio žmonių, išgyvenančių širdies bei kraujagyslių ligas, skaičiaus. Pažangūs gydymo metodai ir inovatyvūs vaistai ženkliai mažina ligos progresavimą, o naujos paslaugos, skirtos pacientų apmokymui, leidžia ilgiau išlaikyti gerą savijautą ir savarankiškumą namuose.
Kas yra širdies nepakankamumas?
Širdies nepakankamumas nėra viena atskira liga, tai sindromas, išsivystantis dėl kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų arba natūralaus senėjimo procesų. Gydytoja kardiologė doc. Jūratė Barysienė pabrėžia šio sindromo kompleksinį pobūdį:
“Net ir tada, kai širdies liga diagnozuojama laiku ir tinkamai gydoma, ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Kai liga diagnozuojama pavėluotai arba taikomas nepakankamai veiksmingas gydymas, pacientas netinkamai vartoja vaistus, širdies nepakankamumas vystosi daug greičiau.
Kita vertus, medicinos pažanga lemia didesnį pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis išgyvenamumą, todėl natūralu, kad senstant visuomenei širdies nepakankamumas tampa dažna ir opia medicinos problema. Būtent todėl tiek daug dėmesio dabar skiriama šiai problemai spręsti ir širdies nepakankamumo gydymas, kaip nauja kardiologijos sritis, sparčiai vystosi“, – pasakojo gydytoja.
Liga klasifikuojama pagal stadijas nuo A iki D, kurios atspindi riziką, struktūrinius širdies pakitimus ir simptomų sunkumą. Kaip aiškino gydytoja:
„Tam tikrais atvejais širdies nepakankamumas gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, bet didžioji dalis atvejų susiję su vyresniu amžiumi ir visuomenės senėjimu. Jeigu žmogus neserga jokia širdies ir kraujagyslių liga, natūraliai širdies funkcijos pradeda silpti nuo 75 metų. Jeigu žmogus sergantis, bet liga tinkamai gydoma ir prižiūrima, jis turi tik širdies nepakankamumo grėsmę. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija gali sustorinti širdies raumenį. Tačiau jeigu kraujospūdis kontroliuojamas, širdies raumuo nesustorėja. Toks pacientas priskiriamas vadinamajai A stadijai.
Jeigu širdies raumuo sustorėjęs, bet širdies nepakankamumo požymių dar nėra, toks pacientas jau turi didesnę riziką susirgti, nes jo širdis pažeista struktūriškai. Tai jau B stadija, nors širdies nepakankamumo dar nėra. C stadijoje jau atsiranda simptomai – dusulys, silpnumas, greitas nuovargis ir pan. Na, o jeigu žmogus atsiduria D stadijoje, mes galime padėti tik gražiai, neskausmingai, oriai išeiti, nes visi gydymo metodai jau būna išbandyti ir belieka tik pasistengti pagerinti gyvenimo, kiek jo liko, kokybę. Taigi mūsų pagrindinis tikslas – kad žmogus iš A stadijos nepereitų į B, o iš B – į C“, – aiškino gydytoja.
Gydymo galimybės
Širdies nepakankamumo gydymas vyksta dviem kryptimis: pirmiausia kontroliuojamos pagrindinės priežastys (arterinė hipertenzija, aterosklerozė, vainikinių arterijų liga), antra – stabdomas paties nepakankamumo progresavimas. Kaip pažymėta, medikamentinis arsenalas ženkliai pažengė:
„Šioje srityje turime aiškią gydymo kryptį ir metodus, puikų vaistų arsenalą, kurie sustabdo ligos progresavimą, pavyzdžiui, beta blokatoriai, renino angiotenzino sistemos blokatoriai. Neseniai pasirodė dar viena moderni vaistų grupė širdies nepakankamumo gydymui – angiotenzino receptorių neprilizino inhibitoriai. Taigi medikamentinė gydymo dalis tikrai labai pažengusi. Tai, kas šiandien yra pasaulyje, kardiologiniams pacientams prieinama ir Lietuvoje.
Be to, turime labai aukštos kvalifikacijos, pasaulyje vertinamus gydytojus. Prof. dr. Jelena Čelutkienė, kuri daug prisidėjo prie širdies nepakankamumo gydymo kaip naujos, atskiros kardiologijos srities kūrimo, visoje Europos Sąjungoje yra pripažinta ir vertinama kaip ekspertė. Taigi Lietuva savo pasiekimais kardiologijoje tikrai gali didžiuotis“, – teigė pašnekovė.
Fizinis krūvis ir pacientų mokymas
Nemedikamentiniai metodai, ypač režimo korekcija ir dozuotos fizinės treniruotės, dabar pripažįstami kaip esminė gydymo dalis. Kaip pabrėžė dr. Ieva Laucevičienė:
„Širdies nepakankamumas visada siejamas su fizinio krūvio netoleravimu, kuris pasireiškia ryškiu nuovargiu, dusuliu. Ilgai buvo manoma, kad pacientai su širdies nepakankamumu turėtų vengti bet kokio fizinio krūvio, nes jis gali dar labiau pakenkti širdies funkcijai. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį įrodyta, kad yra priešingai: dozuotos ir individualiai pacientui parinktos fizinės treniruotės yra saugios ir naudingos pacientui. Todėl dabar jos plačiai naudojamos tiek širdies nepakankamumo prevencijai, tiek gydymui. Dėl šių treniruočių pacientams didėja tolerancija fiziniam krūviui, auga fizinis pajėgumas, o dėl to labai ryškiai gerėja ir gyvenimo kokybė.
Tyrimai rodo, kad gyvenimo kokybė gerėja ir dėl to, kad didėja žmogaus fizinis pajėgumas, ir nepriklausomai nuo fizinio pajėgumo didėjimo. Be to, mažėja pakartotinių hospitalizacijų, o taip pat ir mirštamumas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad bendrai pakartotinų hospitalizacijų sumažėja iki 25 proc., o pakartotinių hospitalizacijų būtent dėl širdies nepakankamumo – beveik 40 proc. Taigi fizinio krūvio nauda jau įrodyta moksliškai ir įtraukta į Europos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo gydymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad šia liga sergantiems pacientams naudinga reguliariai treniruotis, kad pagerėtų jų funkcinis pajėgumas, sumažėtų širdies nepakankamumo simptomai ir hospitalizacijų skaičius“, – aiškino gydytoja.
Be treniruočių, svarbi yra ir pacientų bei jų artimųjų edukacija. Klinikinės programos, suteikiančios galimybę reguliariai konsultuotis ir profilaktiškai tikrintis būklę be papildomų siuntimų, padeda geriau kontroliuoti svorį, skysčių vartojimą, vaistų režimą ir anksti atpažinti pablogėjimą.
Visuotine prieinamumu, gydytojų kompetencija ir pacientų mokymu remiantis, tikslas aiškus – užkirsti kelią ligos progresavimui ir išlaikyti pacientus kuo ilgesnį laiką aktyvius bei orius. Svarbiausia — glaudus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, individualus gydymo planas ir nuolatinė stebėsena.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.