Skausmas – dažnas palydovas šiuolaikinėje visuomenėje, o jo kilmės priežastys yra išties įvairios. Gydytojai pripažįsta, kad universalus atsakymas į klausimą, kodėl skauda, neegzistuoja. Nuo nervinės įtampos iki gyvenimo būdo ir rimtų ligų – veiksnių spektras platus. Skausmo klasifikacijos ir tyrimai sudaro atskirą medicinos mokslo šaką, o kai kurios klinikos specializuojasi būtent skausmo gydyme. Didžioji dalis pacientų į medikus kreipiasi dėl stuburo ir judėjimo aparato skausmų, taip pat dažni galvos ir veido skausmai.
Nugaros skausmai – ne tik senatvės problema?
Nors daugelis mano, kad judėjimo aparato skausmai yra vyresnio amžiaus žmonių bėda, gydytojai pastebi vis didėjantį jaunų pacientų skaičių. Šiuolaikinis sėdimas gyvenimo būdas, praleidžiant ilgas valandas prie kompiuterio, iš esmės „pajaunino“ šias ligas. Jaunų žmonių gydymui skiriamas ypatingas dėmesys, nes tinkamai investavus į save dabar, galima gerokai atitolinti ir sušvelninti problemas senatvėje. Deja, pasiekus 75–80 metų ribą, lėtiniai skausmai dažnai tampa nebe radikaliai sprendžiami, o tik valdomi, su visai kitokiomis gydymo galimybėmis.
Gyvenimo būdo ir genetikos įtaka skausmui
Vertinant nugaros skausmų atsiradimą, sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas svarbiau – gyvenimo būdas ar genetika. Vis dėlto, gydytojo teigimu, mūsų kasdieniai įpročiai tiesiogiai lemia savijautą. Net ir fiziškai aktyvūs žmonės, jei didelę dienos dalį praleidžia sėdėdami, anksčiau ar vėliau susiduria su stuburo ir nugaros problemomis.
Ne tik kardio: specializuoti pratimai nugaros sveikatai
Skausmo prevencija prasideda nuo fizinio aktyvumo, tačiau gydytojas pabrėžia, kad vien pasivaikščiojimų ar važinėjimo dviračiu nepakanka. Šios veiklos yra puikios kardiotreniruotės, stiprinančios širdies ir kraujagyslių sistemą, įdarbinančios tam tikras raumenų grupes ir sąnarius. Vis dėlto, stuburas – sudėtinga kaulų, raiščių ir raumenų sistema, kuri kiekvieną minutę laiko mus vertikalioje padėtyje, leidžia lankstytis, tiestis ir judėti – reikalauja specifinių pratimų.
Pasak specialisto, sąnario lavinimui būtinas nuolatinis judėjimas. Analogiškai, kaip gipse praleidusios kelias savaites rankos sąnariams reikalinga speciali reabilitacija dėl atsiradusių kontraktūrų, taip ir stuburui reikalingas įvairiapusis judėjimas. Jei žmogus tik vaikšto, bet negali laisvai pasilenkti ar atlikti kitų judesių, stuburas bėgant metams „sustingsta“ ir kalkėja.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – konsultacija su kineziterapeutu, kuris padės sudaryti individualią pratimų programą. Jaunesni ir aktyvesni asmenys gali išbandyti jogą ar kitus stuburo tempimo pratimus. Esminis tikslas – išjudinti stuburą ir išvengti ateities problemų.
Kada skausmas signalizuoja apie būtinybę kreiptis į medikus?
Nereikėtų numoti ranka į nuolatinius skausmus. Jei mėnesį ar du rytais atsikeliate su tuo pačiu skausmu, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui ir smarkiai paveikia gyvenimo kokybę, tai aiškus signalas apie lėtinio skausmo atsiradimą. Tokiu atveju būtina kreiptis į specialistą. Pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris atliks pirminį ištyrimą ir, esant reikalui, nukreips pas neurologą ar kitą specialistą, jau turint reikiamus pirminius tyrimus, pavyzdžiui, nuotraukas. Svarbiausia – neignoruoti skausmo, jei jis įkyriai nepaleidžia ir verčia jaudintis; profesionali pagalba padės išsiaiškinti ir spręsti problemą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.