Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys primena, kad keliaujant į tropines ir subtropines šalis svarbu pasirūpinti sveikatos apsauga. Lietuvoje 2013–2023 m. užregistruoti 62 maliarijos atvejai, iš jų trys mirties atvejai; praėjusiais metais buvo užfiksuota daugiausiai per dešimtmetį – 10 įvežtinių maliarijos atvejų. Šiemet nustatyti 2 maliarijos atvejai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 m. pasaulyje buvo registruoti 247 mln. maliarijos atvejų ir apie 619 tūkst. mirčių, o dengės karštligė kasmet nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių.
Kodėl rizikuojame ir kokios ligos keliauja kartu su mumis
Tiek maliariją, tiek dengės karštligę perduoda uodai, tačiau jų platinimo ypatumai skiriasi. Maliariją perduoda Anopheles genties uodai, dažniausiai aktyvūs sutemus ir naktimis, o dengę platina Aedes genties uodai, kurie įkanda dieną. Dengės infekcijų dalis būna besimptomė, tačiau likusiems asmenims pasireiškia karščiavimas, skausmai, bėrimai ir, retais atvejais, hemoraginė forma arba šoko sindromas.
Prieš kelionę: pasiruošimas ir konsultacijos
Ruošiantis keliauti į egzotines šalis, pasidomėkite, kokios užkrečiamosios ligos ten paplitusios. Jei vykstate į maliarijos endeminę zoną, pasitarkite su gydytoju dėl profilaktinių vaistų vartojimo, nes vakcinos nuo maliarijos keliautojams nėra plačiai prieinamos. Kai kurios kitos kelioninės ligos (pvz., geltonasis karščiavimas) turi galimų skiepų, tad vakcinacijos poreikį nustatyti padės sveikatos priežiūros specialistas arba NVSC rekomendacijos.
„Nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, bei nepakankama individuali apsauga nuo uodų yra dažniausia Lietuvoje užregistruotų įvežtinių maliarijos atvejų priežastis”, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Kas padeda apsisaugoti kelionėje
Pagrindinės priemonės – tinkami vaistai (kai rekomenduojama), repelentai, tinkama apranga ir fizinė apsauga. Repelentus naudokite griežtai pagal instrukciją; populiarios veikliosios medžiagos yra DEET, pikaridinas ir IR3535.
Apranga, dengiant daug odos, taip pat sumažina įgėlimų riziką. Rekomenduojama naudoti tinklus miegant, ypač jei nakvynė yra atviroje arba prastos kokybės apgyvendinimo vietoje. Drabužius ir miegmaišius galima impregnuoti permethrinu, o viešose vietose vertinti vandenų telkinius – Aedes uodai veisiasi arti stovinčio vandens.
Po kelionės: stebėkite sveikatą
„Kelionėje ir grįžus iš jos reikėtų stebėti savo sveikatą. Jeigu kelionės metu pakiltų temperatūra ar atsirastų kitų simptomų (šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, silpnumas, bėrimas), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Jeigu šie požymiai atsirastų grįžus iš kelionės (iki vienerių metų laikotarpiu), taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją ir informuoti apie tai, kad lankėtės maliarijos rizikos zonoje, net jeigu ir vartojote vaistus nuo maliarijos”, – pabrėžia NVSC atstovė.
Stebėjimas po sugrįžimo yra ypač svarbus, nes kai kurios infekcijos gali pasireikšti vėliau. Jei kyla abejonių, nedelskite kreiptis į gydytoją ir pateikite informaciją apie kelionės maršrutą bei galimus kontaktus su uodais ar kitomis rizikos situacijomis. Daugiau praktiškų rekomendacijų rasite NVSC svetainėje apie keliautojų skiepus ir prevenciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.