Nors visuomenėje apie moterų sveikatą kalbama vis atviriau, daugelis jautrių temų tebėra apsuptos tylos, gėdos jausmo ir delsimo. Tokie jausmai dažnai atitolina moteris nuo būtinos medicininės pagalbos, o tai ne tik kenkia emocinei savijautai, bet gali turėti rimtų pasekmių fizinei sveikatai.
Akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė atkreipia dėmesį, kad dažnai moterims labai sunku pradėti kalbėti apie lytinio gyvenimo problemas ar vaisingumo sutrikimus. „Dauguma pacientų pradeda pokalbį apie kitas, ne tokias intymias temas ir tik vėliau, lyg tarp kitko, užsimena apie savo tikruosius rūpesčius“, – sako gydytoja. Be to, visuomenėje dar vis yra stigma, kad tokius pokyčius kaip menopauzė ar šlapimo nelaikymas reikia tiesiog iškentėti – tai vadinama „moters lemtimi“.
Ši mentaliteta lemia, kad daugelis moterų net neieško medicininės pagalbos ir gyvena su simptomais metų metus, nepaisydamos, kad daugelis jų yra lengvai gydomi ar gerokai palengvinami su gydytojų pagalba.
Kodėl moterys vengia kreiptis pagalbos?
Gydytoja išskiria daugybę psichologinių ir praktinių priežasčių, dėl kurių moterys delsia ar net vengia lankytis pas ginekologus. Viena pagrindinių – gėdos jausmas ir baimė atvirai kalbėti apie savo kūną, ypač apie jautrias temas. Be to, neigiamos ankstesnės patirtys su sveikatos specialistais ir susiformavę išankstiniai požiūriai apie savo kūną tik dar labiau sustiprina šį nerimą.
Kita svarbi praktinė kliūtis – užimtas gyvenimo ritmas, sudėtinga registracijos sistema į gydytojus bei ilgi laukimo terminai, kurie mažina moterų motyvaciją pasitikrinti profilaktiškai. Tai ypač svarbu, nes ankstyva diagnostika gali ženkliai pagerinti gydymo rezultatus, ypač onkologinių ligų atvejais.
Kaip įveikti gėdą ir pradėti rūpintis savimi?
Ginekologė pataria pirmiausia pripažinti ir įvardinti savo baimes bei nerimą. Dauguma moterų, kurios ilgai delsė apsilankyti pas gydytoją, po pirmojo vizito pripažįsta, kad baimės buvo perdėtos.
„Svarbiausia ne užsižadėti problemos neneigimu. Kalbėkimės apie savo kūną iš tiesų – tiek sau, tiek su gydytoju“, – ragina A. Dičiūnienė.
šiuolaikinės technologijos suteikia moterims patogias galimybes konsultuotis su specialistais nuotoliniu būdu, tokiomis platformomis kaip „uhealth“. Tokios konsultacijos leidžia užmegzti pirmąjį kontaktą patogioje ir saugioje aplinkoje, įveikiant pirmąjį nerimo barjerą. Vėliau, jau drąsiau kalbama ir apie jautrias temas vaizdo konsultacijų metu.
Sveikesnės visuomenės kūrimas prasideda nuo asmeninio požiūrio
Gydytoja pabrėžia, kad svarbu ne tik privačiai keisti požiūrį į savo kūną, bet ir bendruomenės, sveikatos apsaugos sektoriaus ir švietimo sistemos lygiu kurti atvirą, empatišką atmosferą. Tai prasideda nuo tinkamo ir pozityvaus vaikų lytinio švietimo ir tęsiasi per kvalifikuotų gydytojų gebėjimą sukurti saugią, nebijančią klausti ir kalbėti aplinką.
Rūpinimasis savo sveikata ir kūnu nėra gėdingas dalykas – tai pagarba sau ir savo gyvenimui. Profilaktiniai apsilankymai pas ginekologą turėtų tapti įprastu įpročiu, kuris leidžia ne tik užkirsti kelią ligoms, bet ir gerinti gyvenimo kokybę bei savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.