Venų varikozė dažnai vertinama kaip estetinė problema, tačiau iš tiesų tai lėtinė kraujagyslių liga, kuri gali ilgai vystytis nepastebimai ir vėliau sukelti rimtų komplikacijų. Kuo anksčiau pastebimos pirmosios užuominos, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti kasdienę savijautą.
Vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė primena: „Venų varikozė išsivysto tada, kai dėl sutrikusios kraujotakos venų sienelės praranda elastingumą, išsitempia ir išsiplečia. Dažna klaida – laukti, kol ant kojų atsiras ryškiai išsiplėtusios venos ir tik tada pradėti ieškoti pagalbos”.
Pirmieji požymiai: dėmesį verta atkreipti anksti
Ligai pradžioje dažnai būdingi nežymūs pojūčiai: kojų sunkumas, tempimas, nuovargis, ypač vakare. Gali tinti kulkšnys, pasirodyti niežulys ar naktiniai mėšlungiai. Net jei išryškėję kapiliarai atrodo tik kosmetinė problema, jie gali signalizuoti apie pradines venų pakitimus.
Kaip paaiškina vaistininkė: „Venų varikozė skirstoma į šešias stadijas. Pirmosiose stadijose ilgainiui atsiranda ir matomi pakitimai – smulkūs kapiliarų tinklai ar paviršinės venos. Dar vėliau išryškėja stambesni venų mazgai, dažnėja kojų tinimas, o ligai pažengus gali atsirasti ir odos pokyčių. Oda ties blauzdomis gali tapti sausesnė, plonesnė, jautresnė, gali atsirasti pigmentacijos pakitimų, o pažengusiais atvejais – net sunkiai gyjančių žaizdų”.
Kas didina riziką ir ką vertėtų keisti
Venų varikozę veikia paveldimumas, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas darbe, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris bei ilgalaikis nejudrumas. Moterims papildomą įtaką daro hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumas ar menopauzė. Vyrams liga pasitaiko rečiau, tačiau simptomai neretai ignoruojami ir gydymas pradedamas vėlai.
Prevencijos pagrindas – aktyvumas. Kaip pabrėžia specialistė: „Sutrikus venų vožtuvų veiklai, kraujas pradeda tekėti netaisyklinga kryptimi ir kauptis paviršinėse kojų venose, todėl atsiranda didesnis spaudimas venų sienelėms.
Judant dirba blauzdų raumenys, kurie padeda veniniam kraujui lengviau grįžti aukštyn, todėl ilgas sėdėjimas ar stovėjimas vienoje vietoje venoms nėra palankus. Dėl to rekomenduojama dažniau vaikščioti, daryti pertraukas darbo metu ir vengti ilgo nejudrumo”.
Taip pat verta vengti ilgų karštų vonių, intensyvaus kaitinimosi ir viršsvorio. Vakare padeda kojas pakelti aukščiau širdies lygio – tai sumažina tinimą ir pagerina kraujotaką.
Kompresija, papildai ir kada kreiptis į gydytoją
Kai simptomai ryškėja, rekomenduojama kompresinė terapija: specialios kojinės ar pėdkelnės mažina veninį sąstovį ir palengvina skausmą, tinimą bei sunkumo jausmą. „Dažna klaida – manyti, kad užtenka nusipirkti bet kokias stipriau aptempiančias kojines. Iš tiesų svarbu įvertinti, kokio lygio kompresijos reikia, kada jas dėvėti ir kaip taisyklingai užsimauti. Netinkamai parinkta priemonė gali būti neveiksminga, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku”, – aiškina vaistininkė.
Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį į mitybos ir papildų reikšmę: „Svarbų vaidmenį atlieka ir subalansuota mityba. Tam tikri vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos prisideda prie kraujagyslių būklės palaikymo. Pavyzdžiui, vitaminas C svarbus kolageno sintezei, todėl prisideda prie kraujagyslių sienelių tvirtumo, vitaminas E veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, o bioflavonoidai gali padėti stiprinti venų tonusą. Taip pat reikšmingas vitaminas K, susijęs su kraujo krešėjimo procesais, ir vitaminas D, kuris svarbus bendrai kraujagyslių sveikatai”.
Be to, kai kuriems pacientams gali padėti venotonikai (pvz., diosminas) arba vietinio poveikio geliai su heparinu. „Viena dažniau naudojamų veikliųjų medžiagų yra diosminas. Taip pat kai kuriais atvejais pasirenkami vietinio poveikio geliai ar tepalai, pavyzdžiui, su heparinu ar vėsinamuoju poveikiu, kurie gali trumpam palengvinti tempimo ar sunkumo pojūtį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokios priemonės nepašalina pačios venų ligos priežasties, o padeda kontroliuoti simptomus”, – aiškina V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Jeigu kojos stipriai tinsta, skauda, atsiranda paraudimas, karštis, kraujavimas ar odos pažeidimų, nedelskite kreiptis į gydytoją – tai gali būti komplikacijų ženklai, reikalaujantys specialisto įvertinimo ar intervencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.