Artėjant Pasaulinei hepatito dienai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: hepatitų atvejų Europa nemažėja, o daugelis užsikrėtusių žmonių apie tai nė neįtaria. Manoma, jog maždaug 4,7 milijono žmonių serga lėtiniu hepatitu B, o beveik 4 milijonai – hepatitu C. Dalis užsikrėtusiųjų lieka nediagnozuoti, todėl infekcija ilgai progresuoja nežinant ir be gydymo.
Skaičiai ir diagnostikos spragos
Europos Sąjungos ir Europos ekonominėje erdvėje hepatito B paplitimas siekia apie 0,9 proc., hepatito C – apie 1,1 proc. Tačiau šie rodikliai neatspindi tikrosios problemos masto, nes daug užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Ilgainiui tai lemia sunkias kepenų komplikacijas: cirozę ir kepenų vėžį. Tyrimų duomenimis, 20–25 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu išsivysto kepenų cirozė, o apie 7–8 proc. – kepenų vėžys.
Gydymo proveržis ir viltys pacientams
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėjus kompensuoti naujos kartos vaistus hepatitui C gydyti, rezultatai pasikeitė iš esmės: šių preparatų efektyvumas siekia beveik 100 proc., o nepageidaujamo poveikio – gerokai mažiau nei senose terapijose. Visoje Lietuvoje kompensuojamais vaistais išgydyta jau daugiau nei 250 ligonių, o dar daugiau nei 70 jų – vardinės programos metu.
„Su pastaraisiais metais įvykusiu proveržiu ligos diagnostikoje ir gydyme atsirado galimybės išgydyti ligą. 2016 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino virusinio hepatito strategiją, kurios tikslas – pasiekti, kad iki 2030 metų virusinis hepatitas būtų eliminuotas iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų sąrašo. Tad pirmiausia yra svarbu kuo anksčiau diagnozuoti hepatito C infekciją, ją gydyti ir taip suteikti pacientams viltį pasveikti nuo šios ligos“, – sako ministras A. Veryga.
Kam verta pasitikrinti ir kodėl svarbi prevencija
Hepatito C diagnostika turi būti intensyvinama. Prof. dr. Saulius Čaplinskas pažymi: „Todėl reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju apie galimą asmeninę riziką ir, esant jai, atlikti pirminius kraujo tyrimus dėl hepatito C viruso.
Pirmiausia susirūpinti turėtų tie, kurie turėjo įvairių invazinių medicininių procedūrų, nors kartą yra vartoję švirkščiamuosius narkotikus, turintys tatuiruočių, dažnai atliekantys manikiūrą, pedikiūrą, odontologijos procedūras, ypač ten, kur pažeidžiamos instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos taisyklės“, – pažymėjo prof. dr. S. Čaplinskas.
Į rizikos grupes taip pat patenka asmenys, kuriems prieš 1994 m. buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai, buvę įkalinimo įstaigose, medicinos personalas, hemodializuojami pacientai, organų transplantacijų donorai ir gavėjai bei žmonės, kurių šeimos nariams nustatytas hepatitas C.
Europos atsakas ir būtinybė didinti veiksmingumą
Europos Komisijos atstovas Vytenis Andriukaitis ragina imtis priemonių: „Turime imtis visų priemonių, kad sumažintume kančias bei finansinę žalą, kurią Europai daro hepatitas. Europos Komisija yra visiškai pasiruošusi padėti narystėje esančioms šalims pasiekti užsibrėžto tikslo ir iki 2030 metų sunaikinti ŽIV/AIDS, tuberkuliozę bei sumažinti hepatito keliamą grėsmę. Visi kartu mes ne tik padidinsime pastangas, kurias dedame į prevenciją bei tyrimų programas, bet ir, sumažindami sveikatos apsaugos nelygybę, padėsime labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Norėdami susidoroti su hepatito epidemijos priežastimis, turime sutelkti tiek sveikatos, tiek socialinės apsaugos įrankius bei švietimą”,—teigė V.Andriukaitis.
Norint sumažinti hepatito keliamą grėsmę, būtina didinti testavimą, tobulinti infekcijų stebėseną, plėsti kompensuojamą gydymą ir stiprinti prevenciją bei švietimą. Ankstyva diagnostika ir modernus gydymas leidžia iš esmės pakeisti ligos eigą – daugumai pacientų suteikti galimybę pasveikti ir išvengti komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.