Naktinio gyvenimo būdo įpročiai – vėlyvas miegas ir trumpas poilsio laikas – gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Naujausi moksliniai tyrimai, atlikti Švedijos Geteborgo universitete, atskleidžia, kad žmonės, kurie dažnai naktimis ilsisi vėliau, patiria didesnę riziką susirgti ateroskleroze – liga, kurią sukelia arterijų sukietėjimas ir užkimšimas.
Aterosklerozė yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, galinti sukelti rimtus širdies veiklos sutrikimus, insultą ar net mirtį. Šio tyrimo metu dalyvavo 771 žmogus nuo 50 iki 64 metų, kurie buvo suskirstyti į skirtingas grupes pagal jų biologinį laikrodį ir miego įpročius: nuo itin anksti miegančių iki vėlyvų naktinių miego mėgėjų.
Miego laiko svarba ir jo sąsajos su širdies sveikata
Rezultatai buvo akivaizdūs. Tarp anksti miegančiųjų 22,2 proc. buvo nustatytas reikšmingas arterijų kalkėjimas, tuo tarpu vėlyvų naktinių miego mėgėjų grupėje šis skaičius išaugo net iki 40,6 proc. Tai reiškia, kad vėlyvas miego laikas beveik dvigubai padidina aterosklerozės riziką. Šis aiškus ryšys – svarbi žinia, atskleidžianti, kaip žmogaus cirkadinis ritmas tiesiogiai veikia širdies sveikatą.
Biologinis laikrodis ir sudėtingas sveikatos paveikslas
Cirkinis ritmas – tai vidinis biologinis laikrodis, kuris reguliuoja mūsų fizinius ir psichinius procesus per parą. Jis lemia miego ir būdravimo ciklus, hormonų išsiskyrimą, kraujospūdį bei medžiagų apykaitą. Tyrimas pabrėžia, kad netinkamas cirkadinis ritmas gali prisidėti prie ankstyvos aterosklerozės atsiradimo, nes organizmo ląstelės nesuspėja regeneruotis ir tinkamai atlikti savo funkcijų.
Tačiau arterijų kietėjimas ir širdies ligų vystymasis nėra vien tik dėl miego laiko. Įtakos turi ir daugybė kitų veiksnių: aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, nuolatinis stresas, prasta miego kokybė bei žalingi įpročiai, kaip rūkymas.
Visa tai kartu sudaro sudėtingą sveikatos paveikslą, tačiau cirkadinis ritmas dažnai būna nepakankamai vertinamas diagnostikoje ir prevencijoje.
Ką daryti, kad apsaugotume savo širdį?
Tyrimo autoriai ragina susimąstyti apie savo miego įpročius ir jų suderinimą su natūraliu organizmo ritmu. Nors kartais neišvengiama praleisti naktį vėlai, ilgalaikis toks gyvenimo būdas gali kainuoti mūsų sveikatą. Penktadienio ar savaitgalio vakarai, skirti papildomam poilsiui ir miego sąlygų gerinimui, gali prisidėti prie sumažintos širdies ligų rizikos ir bendros gerovės.
Be to, ekspertai pataria atidžiai stebėti kitus savo gyvenimo būdo aspektus – subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, streso valdymą ir rūkymo vengimą, kurie kartu su kokybišku miego režimu sudaro stiprią profilaktikos sistemą prieš širdies ir kraujagyslių ligas.
Gyvenimo būdas ir mūsų širdies sveikata
Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad mūsų kasdieniai įpročiai, ypač miego laikas, yra svarbi sveikatos dalis, kurios negalima ignoruoti. Fizinis ir psichologinis ritmas, kurį mums diktuoja biologinis laikrodis, veikia ne tik mūsų gyvenimo kokybę, bet ir ilgaamžiškumą. Pirmieji ženklai, kaip arterijų kalkėjimas, dažnai neįvertinami, o tai gali lemti vėlesnes rimtas širdies patologijas.
Atsižvelgdami į mokslinius duomenis, turėtume stengtis palaikyti nuoseklų ir subalansuotą miego režimą, prisitaikant prie natūralaus cirkadinio ritmo, siekiant išvengti grėsmingų širdies ligų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę bei sveikatą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.