Nutukimas šiuolaikinėje visuomenėje tampa vis didesne sveikatos problema, kuri vis aktyviau įgauna mastus ir kelia grėsmę gyventojų gerovei. Tai nėra vien tik estetinė problema – nutukimas yra liga, kuri lemia rimtus fizinius pokyčius organizme ir sukelia daugybę kitų sveikatos sutrikimų.
Europos Sąjungos statistikos duomenimis, maždaug vienas iš šešių gyventojų kenčia nuo nutukimo. Lietuvoje situacija taip pat liūdna – per 18 procentų žmonių turi antsvorio. Ši problema vis labiau plinta tiek tarp vyrų (apie 15 procentų), tiek tarp moterų (apie 20 procentų), ir, svarbu pažymėti, kad toks skaičius nuolat auga. Anksčiau nutukimas dažniau buvo nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dabar pastebima tendencija, kad jauni vaikai taip pat pradeda susidurti su antsvoriu, o tai kelia nerimą, nes neišsprendus problemos laiku, ateityje kils rimtų sveikatos sutrikimų rizika.
Nutukimo sukelti pavojai ir ligos
Antsvoris ir nutukimas dažnai lydi daugybė sveikatos sutrikimų – padidėjęs cholesterolio kiekis, širdies veiklos sutrikimai, aukštas kraujospūdis, diabetas. Diabetas, ypač antrojo tipo, yra itin pavojinga liga, nes žmogaus organizmas nebegamina pakankamo insulino kiekio, reikalingo cukraus skaidymui. Tai ne tik fiziologinė problema – ji reikalauja nuolatinio gydymo ir reguliaraus medikamentų vartojimo visą gyvenimą. Naujausi medicinos tyrimai įrodo, kad skrandžio mažinimo operacijos gali ne tik sumažinti antsvorį, bet ir padėti sunkiems diabeto atvejams, netgi skatinti visišką ligos remisiją.
Chirurgas Nerijus Kaselis pabrėžia: „Skrandžio mažinimo operacijos neturėtų būti siūlomos tik kaip paskutinė išeitis. Daugelis Lietuvos gyventojų ilgus metus kovoja su antsvoriu dietomis be didelio efekto, nors šiandien chirurginės intervencijos galimybės yra plačios ir gali iš esmės pakeisti gyvenimą. Svarbiausia – neprarasti laiko ir laiku imtis priemonių.“
Lietuvos situacija ir tendencijos
Lietuviai, palyginti su kitomis Europos šalimis, atsidūrė tarp tų, kurių nutukimo lygis yra itin aukštas.
Ypač tai buvo akcentuota bendraujant su kitomis buvusiomis socialistinėmis valstybėmis. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai dažnai pasižymi riebių patiekalų ir nesveiko maisto vartojimu – tai viena iš nutukimo priežasčių. Be to, dauguma gyventojų per mažai juda, o toks gyvenimo būdas – viena pagrindinių antsvorio augimo sąlygų. Chirurgas Nerijus Kaselis pažymi, kad nors lyginant su Vakarų šalimis, Lietuvos situacija neatrodo kritinė, tačiau nutukimo atvejų skaičius kasmet didėja ir tai kelia nerimą.
Svarbu atskirti antsvorį nuo nutukimo. Antsvoris dažnai yra lengviau koreguojamas keičiant mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, tuo tarpu nutukimas reikalauja profesionalios medicininės priežiūros, nes pats žmogus retai gali susidoroti su šia problema be pagalbos. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į sveikatą iki tol, kol antsvoris neperaugo į rimtą ligą.
Nutukimo ryšys su vėžiu ir prevencijos problemos
Medicinos žurnale „The Lancet“ publikuotas tyrimas parodė, kad apie 12 tūkstančių vėžinių susirgimų gali būti tiesiogiai susiję su nutukimu. Šios išvados pabrėžia, kad ne tik širdies ir kraujagyslių ligos, bet ir kai kurios vėžio formos yra glaudžiai susijusios su antsvoriu ir mažakraujyste fiziniu aktyvumu. Nepaisant šių grėsmingų duomenų, nacionalinės sveikatos institucijos dar neįgyvendina efektyvių priemonių, kurios leistų šią problemą mažinti plataus masto kampanijų ir prevencinių veiksmų būdu.
Šiuolaikinė medicinos praktika siūlo keturias pagrindines skrandžio mažinimo chirurgines procedūras: skrandžio žiedo implantavimą, skrandžio apylankos operaciją, vertikalią skrandžio rezekciją bei skrandžio sulankstymo operaciją. Nors šios operacijos yra santykinai naujos, jos suteikia vilčių daugeliui pacientų pasiekti ilgalaikius sveikatos gerinimo rezultatus bei sumažinti komplikacijų riziką.
Galų gale, norint suvaldyti nutukimo iššūkius, labai svarbu kreiptis į šeimos gydytojus ir specialistus, kurie padės pasirinkti tinkamiausią gydymo metodiką ir palaikys sveiką gyvenimo būdą. Tik komandinio darbo ir laiku imtųsi priemonių dėka galime tikėtis geresnės visuomenės sveikatos ateities.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.