Vėžys – liga, kuri nežiūri į amžių. Nors tradiciškai storosios žarnos vėžys nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms, pastaraisiais metais stebima nerimą keliančia tendencija – ši klastinga liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniame amžiuje. Tai kelia iššūkių tiek gydytojams, tiek pacientams – atitinkamai keičiasi ir prevencinių priemonių poreikis.
Kintanti sergamumo statistika ir jos priežastys
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas atkreipia dėmesį, kad anksčiau tik apie 3–5 proc. pacientų su storosios žarnos vėžio diagnoze buvo jaunesni nei 50 metų, tačiau prognozuojama, jog per artimiausią dešimtmetį šis procentas gali išaugti iki 30 proc. Tokia tendencija labai neramina, nes jaunėjančios onkologinės ligos signalizuoja apie būtinybę įvertinti ankstyvos diagnostikos galimybes ir patikros amžių.
Specialistas pažymi, kad dažnai jauni pacientai į gydytojus kreipiasi jau tik pasireiškus pirmiesiems simptomams – kraujavimui, tuštinimosi sutrikimams, pilvo pūtimui ar svorio kritimui, kuomet gydymo galimybės dažnai būna ribotos. Idealu būtų diagnozę nustatyti neprasidėjus simptomams, nes tai leidžia užkirsti kelią ligos išplitimui ir pagerina gydymo sėkmės tikimybę.
Slapto kraujavimo testas – paprasta prevencinė priemonė
Vienas svarbiausių būdų anksti pastebėti galimus vėžio požymius – slapto kraujavimo išmatose testas. Tai neskausmingas, paprastas ir pigus tyrimas, kurį gali atlikti kiekvienas namuose. Gydytojas A. Dulskas pataria visiems vyresniems nei 40 metų žmonėms įsigyti šį testą vaistinėse ir reguliariai tikrintis. Jo kaina – apie 5–6 eurus, tačiau šis tyrimas gali ženkliai padidinti ankstyvos diagnozės galimybes.
Lietuvoje nuo 50 metų amžiaus gyventojai gali naudotis nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa, tačiau gydytojas atkreipia dėmesį, kad daugelis jos nepasinaudoja, dažnai dėl klaidingo įsivaizdavimo, kad patikra reiškia tiesioginę kolonoskopiją – procedūrą, kuri daugeliui atrodo bauginanti.
Jei slapto kraujavimo testas būna neigiamas, rizika susirgti vėžiu skaičiuojama kaip labai maža, tačiau po dviejų metų rekomenduojama tyrimą pakartoti.
Teigiamas testo rezultatas nereiškia tiesioginės diagnozės – jis rodo tik galimą kraujavimą žarnyne ir reikalauja tolesnių tyrimų, kurių metu gali būti diagnozuota gerybinė patologija arba vėžys, kuris paprastai nustatomas 5–8 proc. atvejų.
Gyvenimo būdo įtaka rizikai
Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina tam tikri gyvenimo būdo įpročiai. Per didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, rūkymas, pasyvus gyvenimo būdas, didelis gazuotų saldintų gėrimų, alkoholio bei riebaus, greito maisto vartojimas stipriai įtakoja ligos išsivystymą. Pasak A. Dulsko, ši tendencija susijusi su sparčiu gyvenimo tempo didėjimu ir nepakankamu dėmesiu sveikatai, todėl vėžys jaunėja.
Ankstyva diagnostika prailgina gyvenimą
Vilniaus Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą, kuri leidžia ne tik sumažinti mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio riziką, bet ir ženkliai prailginti gyvenimą. Remiantis lietuviškais duomenimis, jei žmogus atlieka slapto kraujavimo testą ir jo rezultatas yra neigiamas, mirtingumo rizika per penkerius metus yra apie 4 proc. Tačiau jei testas yra teigiamas, o pacientas nevyksta atlikti papildomos kolonoskopijos, mirtingumo rizika padidėja beveik dvigubai.
Ši informacija rodo, kaip svarbu neignoruoti ankstyvų požymių ir pasinaudoti medicininėmis galimybėmis, kurios yra prieinamos visiems. Kolonoskopijos atlikimas po teigiamo slapto kraujavimo testo geba ženkliai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą išgyvenamumą.
Prevencijos programų plėtra ir ateities perspektyvos
Nors dėl pokyčių storosios žarnos vėžio prevencijos programoje Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija kol kas oficialiai neskelbia, planuojamos esminės transformacijos krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos srityje. Nauji tyrimai, amžiaus ribų keitimas ir paslaugų teikimo supaprastinimas rodo, kad valstybės institucijos aktyviai dirba, siekdamos pagerinti onkologinių ligų prevenciją ir ankstyvą diagnostiką. Tai skatins gyventojų sąmoningumą ir leis sumažinti gydymo išlaidas ilguoju laikotarpiu.
Todėl labai svarbu, kad kiekvienas atsakingai žiūrėtų į savo sveikatą, ypač tie, kuriems daugiau nei 40 metų: paprastas namie atliekamas slapto kraujavimo testas gali būti gyvybę gelbstinti priemonė. Šiuolaikinės medicinos galimybės suteikia realų įrankį kovoti su liga ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.