Vasara su lietuviškais orais kartais nemaloniai nustebina šilumos trūkumu, todėl daugelis mieliau renkasi atostogas šiltuose kraštuose, tokiuose kaip Turkija, Graikija ar Egiptas. Šios kryptys žavi ne tik maloniu oru, bet ir patogiu „viskas įskaičiuota“ poilsiu, kai nereikia galvoti apie maitinimąsi ar pramogas. Tačiau gydytoja kardiologė profesorė Vilma Dženkevičiūtė įspėja, kad kelionės į karštuosius kraštus gali kelti rimtų sveikatos iššūkių žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ilgi skrydžiai ir trombozės rizika
Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra ilgi skrydžiai, trunkantys keturias ir daugiau valandų. Tokie skrydžiai sukuria vadinamosios Virchovo triados aplinką, kai dėl venų kraujotakos sulėtėjimo, pakitusios kraujo koaguliacijos ir endotelio pažeidimų padidėja trombozių – pavojingų kraujo krešulių – rizika. Ypač jautrios rizikos grupės yra žmonės, sergantys lėtiniu širdies nepakankamumu arba išemine širdies liga, turintys ritmo sutrikimų, po neseniai atliktų širdies ar kraujagyslių operacijų, taip pat tie, kuriems yra diagnozuoti venų išsiplėtimai ar buvusi trombozė.
Taip pat į rizikos grupę patenka vyresni nei 65 metų asmenys, nutukę, sergantys cukriniu diabetu, vartojantys hormoninę kontracepciją bei nėščiosios. Norint sumažinti trombozių išsivystymo riziką, kardiologė rekomenduoja prieš kelionę ir jos metu gerti pakankamai skysčių, vengti alkoholio ir perteklinio kofeino vartojimo, reguliariai judėti, bent kas valandą-dvi, bei dėvėti patogią, nevaržančią aprangą.
Tarp svarbių sveikatos stebėjimo aspektų po skrydžio yra dėmesys kojų ir bendrai savijautai – jei atsiranda kojų tinimas, skausmas ar paraudimas, dusulys, krūtinės skausmas ar padažnėjęs širdies plakimas, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
Priprasti prie karščio ir staigių temperatūrų pokyčių
Žmogaus organizmas iš šalto klimato atvyksta į karštą aplinką, todėl kardiologė pataria skirti laiko adaptacijai. Karštis natūraliai išplečia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir padidina širdies apkrovą.
Kartu intensyvesnis prakaitavimas organizme sukelia skysčių ir elektrolitų netekimą, dėl ko kraujas gali tirštėti, o trombozių rizika didėti.
Todėl pirmąsias kelias dienas verta vengti per didelio fizinio krūvio bei tiesioginių saulės spindulių, gerti daug vandens ir vartoti lengvą, mažai druskos turintį maistą. Jei atsiranda galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas ar dusulys, svarbu skubiai patekti į vėsesnę aplinką.
Staigūs temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šokinėjimas nuo karštos saulės prie šaltai kondicionuojamos aplinkos ar šalto baseino vandens, taip pat gali pakenkti. Kraujagyslės tokiu atveju susitraukia, sparčiai kylant kraujospūdžiui ir širdies ritmui, gali atsirasti ritmo sutrikimų ar net šalto vandens refleksas, sukeliantis kvėpavimo sutrikimus.
„Viskas įskaičiuota“ poilsio rizikos ir rekomendacijos
Nors „viskas įskaičiuota“ atostogos vilioja neribotu maistu ir gėrimais, per didelis kalorijų, ypač riebalų ir druskos suvartojimas gali iššaukti virškinimo problemas, kraujospūdžio svyravimus ir tinimus, kuriuos sunkiau kontroliuoti sergant širdies ligomis.
Alkoholio vartojimas karštoje aplinkoje ypač pavojingas – jis skatina dehidrataciją, gali sukelti ritmo sutrikimus ir pabloginti miego kokybę. Be to, alkoholis mažina savikontrolę, todėl lengviau persivalgyti ar pavėluoti reaguoti į organizmo signalus – tai visos rizikos, kurių svarbu išvengti.
Atsargumo priemonės saugioms atostogoms
Ekspertė pabrėžia, kad atostogos šiltuose kraštuose sergant širdies ligomis yra visiškai įmanomos, tačiau reikalauja atsakingo planavimo. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl kelionės ypatumų, įvertinti vaistų režimą ir pasiruošti juos turėti pakankamai visam laikui, o taip pat ir kelias dienas daugiau.
Taip pat svarbu prisiminti reguliariai vartoti vaistus nepaisant laiko juostos skirtumų, naudoti priminimus telefone ir stengtis išlaikyti kiek įmanoma panašų dozavimo intervalą. Kardiologė siūlo vengti buvimo saulės piko metu, gerti daug skysčių – ne tik pajutus troškulį, bet ir profilaktiškai, riboti saldžių ir gazuotų gėrimų vartojimą bei alkoholį.
Priežiūros priemonės apima tinkamą, lengvą ir kvėpuojančią aprangą, galvos apdangalo ir apsauginių akinių nuo saulės naudojimą, aukštos apsaugos nuo UV spindulių kremus, kuriuos reikia tepti kas kelias valandas. Komfortiški batai svarbūs norint išvengti papildomos kojų apkrovos ir tinimų.
Taigi, su tinkama pasiruošimo ir atsargumo strategija, net sergant širdies ligomis, galima drąsiai keliauti ir mėgautis poilsiu saulėtuose kraštuose, nesukeliant pavojaus savo sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.