Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių sėkmingos sveikatos ir geros savijautos sąlygų. Nepaisant to, daugiau nei 80–90 procentų pasaulio gyventojų juda mažiau nei 20 minučių per dieną. Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas išskiria unikalų paradoksą – judėjimas savaitgalį turi trigubai didesnę naudą sveikatai nei aktyvumas darbo dienomis. Kodėl taip yra ir ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų, jis papasakoja plačiau.
Judėjimo nauda organizmui
Profesorius Skurvydas akcentuoja, jog judėjimas yra naudingas ne tik kūno fizinei būklei, bet ir smegenų veiklai. Aktyviai naudodami greičio raumenis, mes gaminame specialius hormonus, vadinamus miokinais. Šie hormonus per kraujotaką pasiekia smegenis ir stimuliuoja naujų neuronų gamybą, gerindami atmintį, dėmesio koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Tuo pačiu miokinai spartina audinių atsinaujinimą kituose žmogaus organuose – žarnyne, širdyje, kauluose ir kituose, taip padėdami išsaugoti ilgaamžiškumą ir gerą sveikatos būklę.
Judėjimo paradoksas: kodėl savaitgalis svarbiausias
Įdomu tai, kad pagal naujausius mokslinius tyrimus, judėjimo nauda savaitgaliais yra net triskart didesnė nei darbo dienomis. Šis reiškinys vadinamas judėjimo paradoksu. Savaitgalį žmogus neturi darbo streso, gali tinkamai pailsėti ir dera fizinį aktyvumą su poilsiu, todėl organizmas efektyviau atgauna energiją ir imasi atsinaujinimo procesų. Priešingai nei darbo dienomis, kai fizinis aktyvumas dažnai tik padidina streso pojūtį dėl neišvengiamo skubėjimo ir laiko trūkumo poilsiui.
Vilniaus universiteto profesorius pažymi, kad žmonės, aktyviai judantys savaitgaliais, yra laimingesni ir motyvuotesni, o tai pastebi ir specialistai praktikoje. Pvz., advokatų profesinės bendrijos „COBALT“ partneris dr. Rimantas Simaitis teiraujasi, jog jų įmonėje dirbantys žmonės po sportinių iššūkių ar masinių bėgimų renginių į darbą sugrįžta energingesni ir geresnės nuotaikos, lengviau susikaupia ir atidesni detalėms.
Ką daryti, kad judėjimo nauda taptų įpročiu?
Ne visi turi natūralų norą judėti, tačiau yra keletas svarbių veiksnių, kurie gali paskatinti fizinį aktyvumą. Pirmiausia – informacija ir švietimas apie judėjimo naudą sveikatai, kuris motyvuoja suprasti, kodėl reikalingas aktyvus gyvenimo būdas. Antra – tinkamai pritaikyta aplinka, pavyzdžiui, patrauklūs ėjimo ir bėgimo takai, parkai ar dviračių takai netoliese gyvenamosios vietos. Trečia – įvairios iniciatyvos ir iššūkiai, kaip antai „Walk15“ žingsnių skaičiavimo programėlė, masiniai sporto renginiai, festivaliai ar varžybos, skatinančios įsitraukti į fizinį aktyvumą.
Pasak R. Simaičio, sportiniai iššūkiai ir komandiškumo skatinimas yra ypač veiksmingi, nes teisininkai yra linkę siekti tikslų ir mėgsta išbandymus. Tokie renginiai suteikia galimybę sekti rezultatus, konkuruoti ir didina motyvaciją gyventi aktyviai bei sveikai. Šiemet buvo organizuotas pirmasis masinis Lietuvos advokatūros 5 km bėgimas, kuris, tikimasi, taps gražia tradicija skatinant sveiką gyvenimo būdą bendruomenėje.
Rekomendacijos fiziniam aktyvumui pagal amžių
Profesorius akcentuoja, jog svarbiausia yra būti fiziškai aktyviems, nesvarbu, kur tai vyksta – ar parduotuvėje, ar parke, ar stadione. Pasaulio sveikatos organizacija pateikė rekomendacijas pagal amžių, kiek žingsnių turėtų nueiti žmogus per dieną: 4–6 metų vaikams rekomenduojama 10–14 tūkstančių žingsnių, 7–11 metų – 13–15 tūkstančių, 12–19 metų jaunuoliams – 10–12 tūkstančių, o suaugusiems žmonėms nuo 20 metų – 7–10 tūkstančių žingsnių per dieną. Nėščiosioms patartina judėti nuo 6 iki 8 tūkstančių žingsnių, o žmonėms su negalia – nuo 7 iki 9 tūkstančių žingsnių per dieną.
Todėl pagrindinis patarimas visiems – atrasti savo mėgstamą judėjimo formą ir įtraukti ją į kasdienę rutiną, siekiant ilgalaikės naudos sveikatai ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.