Kraujospūdis yra vienas svarbiausių rodiklių, nusakančių širdies ir kraujagyslių sveikatą. Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta apie 10 milijonų žmonių, o arterine hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus. Lietuvoje padidintą kraujospūdį turi apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų. Kardiologas Raimondas Kubilius paaiškina, kokios vertės laikomos saugiomis, kaip teisingai matuotis ir kada reikalingas gydytojo įsikišimas.
Tylusis žudikas: normos ir ribos
Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką gali neatsiskleisti simptomų, tačiau pamažu pažeisti širdį, inkstus ir kraujagysles. „Neatsitiktinai mūsų gairėse arterinis kraujospūdis išskiriamas į keletą lygių. Antai, visais atvejais, kai spaudimas yra mažesnis nei 120 ir 80, tokį kraujospūdį laikome optimaliu. Tais atvejais, kai spaudimas yra nuo 120 iki 129, o apatinis spaudimas iki 84, tokiais atvejais laikome normaliu. Ir likusiais atvejais, kuomet kraujospūdis viršija 139, o apatinis kraujospūdis 89 laikome padidinti normaliu kraujospūdžiu”, – akcentuoja medikas. Kitaip tariant, viršutinė riba iki 120 mmHg yra optimali, 120–129 mmHg – normali, o virš 140/90 mmHg jau vertinama kaip arterinė hipertenzija.
Kaip dažnai matuotis ir kur – namie ar kabinete?
Kardiologas ragina žinoti savo skaičius ir juos stebėti periodiškai. Jei spaudimas optimaliame lygyje, pakanka vienkartinio patikrinimo per 5 metus; jei iki 129 mmHg – kas 3 metus; jei artima hipertenzijos ribai – bent kartą per metus. Matavimus galima atlikti ir namuose naudojant patikimą automatinį matuoklį su tinkamai parinkta manžete. Namų matavimai padeda atpažinti vadinamąją „baltojo chalato“ hipertenziją, kai paciento spaudimas gydytojo kabinete trumpam pakyla dėl streso.
Baltojo chalato ir nepastovaus kraujospūdžio reikšmė
Dalį pacientų kamuoja baltojo chalato efektas – kabinete matomas padidėjęs spaudimas grįžus namo nepasikartoja. Tokiais atvejais nereikia intensyvaus gydymo, tačiau reikalingas stebėjimas. Jei spaudimas kinta priklausomai nuo situacijų arba kyla po streso, gali būti skiriamas 24 valandų ABPM monitoriavimas: automatinė manžetė matuoja spaudimą kas 20–30 minučių visą parą.
Jeigu vidurkis viršija nustatytą ribą, diagnozė patvirtinama.
Rizikos veiksniai ir gydymo svarba
Patys skaičiai svarbūs, tačiau dar svarbesni juos lydintys rizikos veiksniai – rūkymas, antsvoris, fizinis neveiklumas, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga. Net nedidelis spaudimo padidėjimas (pvz., 140 mmHg) paciento, turinčio kelis rizikos veiksnius, poveikį gali žymiai sustiprinti. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja pradėti medikamentinį gydymą arba intensyviau koreguoti gyvenimo būdą.
Mažas kraujospūdis: kada jaudintis?
Ne visi turi padidintą spaudimą – kai kuriems jis būna per mažas (viršutinis ≤ 90 mmHg). Nors moksliniai duomenys nepatvirtina, kad mažas kraujospūdis pats savaime žalingas, jis gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar alpimą. Jaunesniems žmonėms rekomenduojamas padidintas fizinis aktyvumas, kontrastinis dušas rytais, vyresniems – saikingas atsargumas kylant iš lovos. Kofeinas trumpam padidina kraujospūdį, tačiau ilgalaikio vaisto, kuris stabiliai pakeltų spaudimą, nėra.
Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį
Matavimas turi būti atliekamas ramybės būsenoje: sėdint bent 5 minutes, tinkamo dydžio manžetė ant žasto, kartojant matavimą 2–3 kartus. Jei pirmieji du matavimai nesiskiria daugiau nei 10 mmHg, laikoma, kad gauta vertė tiksli. Šiuos rezultatus verta užrašyti ir parodyti gydytojui. Atminkite: kraujospūdžio kontrolė yra viena iš paprasčiausių, bet svarbiausių priemonių saugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.