Širdies sveikata glaudžiai susijusi su mitybos įpročiais. Kardiologas Mohammadas Alo, turintis didelę auditoriją socialiniuose tinkluose, atkreipė dėmesį į produktus, kurių derėtų vengti, kad sumažėtų širdies ligų ir insulto rizika. Jo teigimu, svarbu suprasti, kaip tam tikri riebalai veikia cholesterolio santykį kraujyje ir arterijų būklę.
Kas kelia pavojų arterijoms
Pasak gydytojo, ypač pavojingi yra sotieji riebalai, kurių gausu kai kuriuose pieno produktuose ir gyvūninės kilmės patiekaluose. „Kai kurie maisto produktai, kuriuos valgant, padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, užsikemša arterijos, kyla širdies priepuoliai, insultai, vystosi demenciją, periferinių arterijų, inkstų ligos ir visokios kitos problemos.” Ši citata pabrėžia, kad padidėjęs MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis prisideda prie plokštelių formavimo arterijose ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų.
Gydytojo verdiktas: sviestas ir kiti produktai
Gydytojas M. Alo kaip pavyzdį nurodo populiarų pieno produktą, kuris dažnai vartojamas kasdien: „Sviestas iš esmės yra beveik gryni sotieji riebalai. Vartojant sviestą, padidėja „blogasis“ cholesterolis, pradeda kimštis arterijos”, – perspėjo gydytojas. Be sviesto, į rizikingų produktų sąrašą patenka sūris, šoninė, gyvūniniai taukai, lydytas sviestas, riebūs kepsniai, vištienos odelė ir net kai kurie augaliniai aliejai, pavyzdžiui, kokosų aliejus, kurie taip pat yra turtingi sočiųjų riebalų.
Ilgalaikis tokių riebalų vartojimas didina MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje ir mažina DTL (didelio tankio lipoproteinų) poveikį, kuris paprastai saugo kraujagysles. Todėl svarbu riboti sočiųjų riebalų vartojimą. Rekomendacijos nurodo, kad vyrams patartina neviršyti maždaug 30 g sočiųjų riebalų per dieną, moterims – apie 20 g.
Kaip sumažinti cholesterolio kiekį
Praktiniai žingsniai apima riebalų šaltinių pakeitimą: rinktis riebias žuvis (lašiša, skumbrė), naudoti alyvuogių arba rapsų aliejų, valgyti pilno grūdo produktus, riešutus, sėklas, vaisius ir daržoves. Reguliari fizinė veikla — bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę — padeda didinti DTL ir gerinti bendrą širdies bei kraujagyslių būklę.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į rūkymo ir alkoholio įpročius: rūkymas kenkia lipidų balansui, o per didelis alkoholio vartojimas didina riziką. Jei kyla abejonių dėl cholesterolio, verta pasidaryti kraujo tyrimą ir aptarti gydymo ar dietos korekciją su savo gydytoju.
Trumpai tariant, atsisakyti ar riboti sviesto ir kitų sočiųjų riebalų turinčių produktų bei pakeisti juos sveikesnėmis alternatyvomis — tai vienas iš aiškiausių žingsnių link mažesnės širdies ligų ir insulto rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.