Cholesterolis – lyg „statybinė“ medžiaga, organizmo ląstelių membranos sudedamoji dalis. Padidėjęs cholesterolio kiekis yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?
Cholesterolis kraujyje keliamas dviem pagrindinėmis frakcijomis: didelio tankio lipoproteinų (DTL arba HDL) – vadinamuoju „geruoju“ cholesteroliu, ir mažo tankio lipoproteinų (MTL arba LDL) – dažnai vadinamu „bloguoju“ cholesteroliu. HDL padeda šalinti perteklinį cholesterolį iš arterijų ir perneša jį į kepenis, kur jis gali būti perdirbtas. LDL, priešingai, yra linkęs nusėsti kraujagyslių sienelėse ir skatinti aterosklerozės plėtrą, ypač jei jo kiekis yra aukštas.
Kodėl ir liekniems žmonėms gresia pavojus?
Dažnai manoma, kad didelis cholesterolio kiekis yra išskirtinai nutukusių žmonių problema, tačiau toks teiginys netiesa. Genetika vaidina didelį vaidmenį: šeiminė hiperkolesterolemija gali lemti labai aukštą LDL lygį netoliko svorio turintiems žmonėms. Be to, mitybos įpročiai (daug sočiųjų riebalų ir transriebalų), fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas, tam tikros hormonų ir skydliaukės sutrikimai bei amžius prisideda prie cholesterolio padidėjimo. Net ir liesiems, fiziškai aktyviems asmenims gali būti padidėjusi kardiovaskuliarinė rizika, jei jų lipidų profilis yra nepastovus.
Kaip cholesterolio padidėjimas veikia sveikatą?
Ilgainiui padidėjęs LDL skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, siaurindamas kraujagysles ir didindamas širdies priepuolio, insulto bei periferinių kraujagyslių ligų riziką. Simptomai dažnai atsiranda tik tada, kai liga yra pažengusi, todėl svarbu reguliariai tikrintis lipidų profilį ir vertinti kitus rizikos veiksnius pagal gydytojo nurodymus.
Prevencija ir korekcija: ką daryti?
Pirmiausia rekomenduojama įvertinti gyvenimo būdą. Rekomenduojama sumažinti sočiųjų ir transriebalų vartojimą, riboti greitą maistą, rinktis sveikus riebalus (pvz., aliejus, riešutus, žuvų taukus), didinti skaidulinių medžiagų suvartojimą (avižos, pupelės, vaisiai) ir įtraukti augalines sterolių turinčias maisto produktų alternatyvas.
Reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir saikingas alkoholio vartojimas taip pat sumažina riziką.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami, gydytojas gali skirti medikamentinę terapiją, pvz., statinus, kurie efektyviai mažina LDL kiekį ir sumažina kardiovaskuliarinę riziką. Gydymo poreikis ir tiksliniai lipidų kiekiai nustatomi individualiai, atsižvelgiant į bendrą riziką ir ligų istoriją.
Svarbu reguliariai tikrintis kraujo lipidų rodiklius ir konsultuotis su kardiologu arba šeimos gydytoju, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų. Prevencija ir ankstyvas rizikos veiksnių koregavimas leidžia ženkliai sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę, net jei žmogus atrodo lieknas ir aktyvus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.