Šiandien daugeliui žmonių sveikata tampa vis svarbesniu prioritetu, tačiau statistika rodo, kad lietuviai profilaktiškai tikrintis sveikatos rodiklius vis dar nėra linkę. Tai kelia rimtą susirūpinimą, nes tam tikri sveikatos sutrikimai pradžioje dažnai nesireiškia jokiais aiškiais simptomais. Vienas tokių širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių yra padidėjęs „blogojo” cholesterolio kiekis kraujyje, kurį įprastai nustato tik kraujo tyrimai, dažnai tada, kai liga jau būna pažengusi.
Didelis padidėjusio cholesterolio kiekis gali turėti itin rimtų pasekmių žmogaus sveikatai: atsiranda pavojus susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, išsivystyti insultui ar net diabetui. Nors medikamentinis gydymas reguliuoja cholesterolio kiekį, medikai akcentuoja, kad sveika gyvensena yra būtinas pagrindas tiek ligų profilaktikai, tiek jų valdymui. Tai reiškia, kad pasirinkę tinkamus gyvenimo būdo pokyčius galime gerokai sumažinti riziką ir pagerinti bendrą organizmo būklę.
Rinkitės sveikatai palankų maistą
Mityba yra kertinis akmuo siekiant palaikyti optimalų cholesterolio kiekį. Ypač rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie skatina riebalų kaupimąsi kraujagyslėse. Raudona mėsa ir riebūs pieno produktai yra pagrindiniai sočiųjų riebalų šaltiniai, kurie skatina „blogojo” cholesterolio koncentracijos augimą.
Taip pat reikėtų atsargiai rinktis ir saldžius kepinius – sausainius, pyragus, tortus, kuriuose dažnai gausu transriebalų. Šių riebalų vartojimą būtina riboti, nes jie ypač žalingai veikia cholesterolio balansą organizme.
Svarbi natūrali mitybos dalis – tirpios skaidulos, kurios padeda mažinti cholesterolio įsisavinimą kraujyje. Jos gausu avižiniuose dribsniuose, pupelėse, obuoliuose ir Briuselio kopūstuose. Be to, patartina rinktis pieno produktus, kuriuose yra išrūgų baltymų, mat tyrimai rodo, jog šie baltymai gali ne tik sumažinti cholesterolio kiekį, bet ir pagerinti kraujospūdį.
Ne mažiau svarbios maisto medžiagos yra omega-3 riebalų rūgštys, randamos lašišoje, graikiniuose riešutuose bei linų sėmenyse.
Nors jos tiesiogiai neįtakoja cholesterolio kiekio, jos stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių būklę, prisidėdamos prie bendros širdies sveikatos.
Vartokite mažiau alkoholio
Net ir saikingas alkoholio vartojimas gali prisidėti prie padidėjusio „blogojo” cholesterolio lygio, todėl svarbu jį vartoti atsakingai arba visai riboti. Net viena taurė vyno ar alaus gali paveikti cholesterolio balansą organizme. Be to, dažnas alkoholio vartojimas yra susijęs ne tik su cholesteroliu, bet ir padidina riziką susirgti hipertenzija, širdies nepakankamumu, taip pat gali išprovokuoti insultą.
Atsisakykite rūkalų
Rūkymas yra dar vienas sveikatai pavojingas įprotis, kuris neigiamai veikia kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, taip dar labiau didindamas aterosklerozės – cholesterolio sankaupų kraujagyslėse – žalą. Metus rūkyti, žmonės dažnai pastebi žymų kraujotakos gerėjimą ir plaučių funkcijos atstatymą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vos per vienerius metus be tabako širdies ligų rizika gali sumažėti net per pusę.
Valdykite kūno svorį
Antsvoris yra svarbus veiksnys, susijęs su padidėjusiu cholesteroliu ir sutrikusia kraujagyslių funkcija. Ypač pavojinga yra riebalų sankaupos pilvo srityje – visceraliniai riebalai, kurie gali neigiamai paveikti tokius kritinius organus kaip kepenys.
Medikų rekomendacijos ragina vengti drastiškų dietų – vietoje to daug geriau mažais žingsneliais, nuosekliai keisti mitybą ir gyvenimo būdą. Rekomenduojama mažinti cukraus vartojimą ir didinti fizinį aktyvumą – ypač patogūs tokie užsiėmimai kaip pasivaikščiojimai, ypač malonūs šiltuoju metų laiku.
Padidinkite fizinį aktyvumą
Reguliari fizinė veikla skatina didelio tankio lipoproteino (DTL), dar vadinamojo „gerojo” cholesterolio, gamybą. Tai padeda organizmui efektyviau atsikratyti „blogojo” cholesterolio ir sumažina aterosklerozės riziką. Užsiėmimai turi būti reguliarūs: suaugusiems rekomenduojama bent penkios 30 minučių vidutinio intensyvumo treniruotės per savaitę. Jei laiko mažai, tuomet bent trys intensyvūs 20 minučių užsiėmimai.
Maži pokyčiai, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas po pietų, gali ženkliai pagerinti cukraus kiekio kraujyje reguliavimą, o vakarais pravažiuojant dviračiu ar lekiant savaitgaliais į žygius, ne tik gerėja širdies ir kraujagyslių sistema, bet ir stiprėja psichinė sveikata.
Tinkami ir nuoseklūs gyvenimo būdo pasirinkimai padės ne tik sumažinti cholesterolį, bet ir prailginti gyvenimo kokybę bei sumažinti ypač rimtų ligų riziką.
Parengta pagal eatthis.com informaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.