Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didelį sergamumą ir mirtingumą, ypač tarp vyrų. Lietuvos kardiologas Rokas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad šie procesai dažnai vyksta nepastebimai, kol yra per vėlu, o dėl to daug šeimų tampa našlių.
„Nėra sveikų žmonių – yra tik nepakankamai ištirti“, – sako gydytojas, kuris savo kasdieninėje praktikoje ir net asmeninėse situacijose stengiasi įvertinti žmonių sveikatą iš to, kas dažnai lieka nepastebėta – pavyzdžiui, veido raukšlių ar akių rainelės būklės.
Frenko raukšlė – paprastas, bet svarbus ženklas
Kardiologas atkreipia dėmesį į tam tikrą raukšlę, vadinamą Frenko raukšle, kuri išryškėja ausies spenelyje. Tyrimais nustatyta, kad net 60 proc. žmonių, turinčių šią raukšlę, serga ateroskleroze arba kitomis širdies kraujagyslių ligomis. Tokia raukšlė gali būti ankstyvas kraujagyslių pažeidimų ženklas, įspėjantis apie riziką sirgti širdies ligomis.
Gydytojas pabrėžia, kad net žinomi žmonės, pavyzdžiui, buvęs futbolininkas Davidas Beckhamas, turi šią raukšlę. Anot R. Šerpyčio, nors tiesioginis susisiekimas su garsenybe negalimas, viešoje informacijoje galima rasti faktų, kad David Beckhamo tėvas buvo hospitalizuotas po miokardo infarkto, o pats Davidas jau pasiekė 50 metų amžių – etapą, kai sveikata reikalauja ypatingo dėmesio.
Širdies ligų rizikos faktoriai ir pažangios technologijos
Šiuolaikinė medicina sparčiai tobulėja – dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios diagnostikos technologijos leidžia tiksliau ir greičiau įvertinti asmens sveikatos būklę. R. Šerpytis dalyvauja Ateities biomedicinos fondo organizuotose paskaitose, kuriose kalbama apie technologijų taikymą širdies ligų prevencijai. Jau yra kuriamos DI programos, kurios galėtų analizuoti veido raukšles ir rainelę, siekiant nustatyti ankstyvus kraujagyslių pažeidimus.
Toks technologinis proveržis vartotojams suteiks galimybę laiku užkirsti kelią širdies ligoms, koreguoti gyvenimo būdą ir įvairius rizikos veiksnius, tokius kaip mityba, fizinis aktyvumas, stresas bei rūkymas.
Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur širdies ligos yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių ir kurioje daug vyrų tampa našliais dėl staigios artimųjų netektys.
Ką galime padaryti patys?
Visų pirma, svarbu suvokti, kad sveikatos stebėsena neturėtų apsiriboti tik retkarčiais atliekamais medicininiais tyrimais. Reguliarus savo kūno požymių stebėjimas, pokalbiai su gydytojais ir rizikos veiksnių mažinimas yra kertiniai žingsniai prevencijoje. Kardiologas ragina vyrus itin atsakingai žiūrėti į savo sveikatą, nes širdies ligos dažnai vystosi tyliai ir nepastebimai.
Be to, viešose paskaitose ir švietėjiškoje veikloje pabrėžiama fizinio aktyvumo svarba, sveika mityba ir streso valdymas. Tai elementarios, bet veiksmingos priemonės, galinčios ženkliai sumažinti širdies ligų riziką.
Apibendrinant, kardiologas Rokas Šerpytis pabrėžia, kad šiandien kiekvienas turi galimybes stebėti ir rūpintis savo širdies sveikata pažangių technologijų ir žinių dėka. Kad Lietuvoje mažėtų našlių skaičius, būtina visuomenėje kelti sąmoningumą apie širdies ligų riziką ir skatinti prevenciją bei sveiką gyvenimo būdą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.