Šiuolaikinėje mitybos diskusijoje dažnai kyla klausimas, kuris iš įprastų pieno produktų – varškė ar jogurtas – yra naudingesnis sveikatai. Abudu produktai turi panašią maistinę vertę, tačiau svarbūs skirtumai lemia, kada ir kam verta rinktis vieną ar kitą. Straipsnyje aptariame baltymų kiekį, vitaminus ir mineralus, probiotikus bei riebalų įtaką sotumui ir skonio savybėms.
Baltymai
Baltymų kiekis yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kuriuo remiasi rinkdamiesi varškę ar jogurtą aktyvūs žmonės ir sportininkai. „Kalbant apie baltymus, riebalus ir angliavandenius, graikiškas jogurtas ir varškė yra beveik lygūs“, – pažymi dietologė Jamie Mok. Varškė dažnai turi apie 12–15 gramų baltymų vienoje porcijoje, o graikiškame jogurte šis kiekis svyruoja apie 10–17 gramų. Paprastame jogurte baltymų kiekis paprastai siekia 8–12 gramų. Abu produktai gali būti vertinami kaip kokybiški baltymų šaltiniai, padedantys palaikyti raumenų masę ir sotumo jausmą.
Vitaminai ir mineralai
Kalcio, kalio ir vitamino B12 kiekiai varškėje ir jogurte dažniausiai yra panašūs, nors graikiškas jogurtas gali būti šiek tiek turtingesnis. „Jų skirtumas – natrio ir magnio kiekyje: varškė turi beveik devynis kartus daugiau natrio ir dvigubai mažiau magnio nei graikiškas jogurtas“, – pažymi Mok. Daviso pastebėjimas iliustruoja šį skirtumą: viename puodelyje graikiško jogurto yra apie 75 mg natrio, o varškėje – apie 680 mg. Todėl tiems, kurie riboja druskos suvartojimą ar turi širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką, verta atkreipti dėmesį į natrio kiekį produkto etiketėje.
Probiotikai
Vienas svarbus privalumas, kuriuo išsiskiria daugelis jogurtų, – gyvos ir aktyvios bakterijų kultūros. „Jogurtas gaminamas naudojant gyvas ir aktyvias kultūras, kurios natūraliai yra probiotikų, palaikančių žarnyno sveikatą, šaltinis“, – sako Mok. Davis taip pat pažymi: „Graikiškas jogurtas su gyvomis aktyviomis kultūromis turi žarnynui naudingų probiotikų, o tik tam tikros rūšys fermentuotos varškės turi šių naudingų bakterijų“.
Kitaip tariant, jei jūsų tikslas – palaikyti mikroflorą, jogurtas su aktyviomis kultūromis bus geresnis pasirinkimas.
Riebalai ir skonis
Produktuose su skirtingu riebumu pastebimi ir skirtingi tekstūros bei skonio skirtumai: riebi varškė yra kremiškesnė, o mažesnio riebumo – sausesnė ir pikantiškesnė. Panašiai riebus jogurtas yra tirštesnis ir sodresnis, o mažesnio riebumo variantai gali palikti rūgštų poskonį. Riebalų kiekis lemia ir energinę vertę: tiems, kuriems reikalinga daugiau kalorijų – pavyzdžiui, intensyviai sportuojantiems ar reabilituojantiems pacientams – praturtinti riebaluose turintys produktai gali būti tinkamesni.
Geriausias pasirinkimas
Apskritai dietologų rekomendacija aiški: tinkamiausias produktas priklauso nuo individualių poreikių. Paprastas nugriebtas jogurtas arba varškė yra geras pasirinkimas daugumai žmonių kaip baltymų ir kalcio šaltinis. Tiems, kuriems svarbūs probiotikai arba magnio mažesnis kiekis bei žemesnis natrio suvartojimas – verta rinktis graikišką jogurtą su gyvomis kultūromis. Tuo tarpu varškė išlieka patogiu ir sotinančiu baltymų šaltiniu kasdieniam vartojimui.
Galutinį sprendimą reikėtų priimti atsižvelgiant į maisto etiketes, asmeninius mitybos tikslus ir sveikatos poreikius – dažnai optimalu turėti abiejų produktų namų spintelėje ir pasirinkti pagal situaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.