Žalioji arbata dažnai minima kaip sveikas gėrimas, gausus antioksidantų ir galimai teigiamai veikiantis medžiagų apykaitą. Tačiau daugeliui svarbu suprasti, kaip reguliarus jos vartojimas veikia konkrečiai kepenis – vieną pagrindinių organizmo detoksikacijos ir medžiagų apykaitos centrų.
„Kepenys yra tarsi virškinimo sistemos valdymo centras. Jos vienos pirmųjų gauna tai, ką suvalgome ar išgeriame, dar prieš šioms medžiagoms patenkant į likusį organizmą“, – portalui „Parade“ aiškina mitybos specialistė Malina Malkani.
Kuo žalioji arbata gali būti naudinga
Žaliojoje arbatoje randami katechinai, ypatingai epigalokatechino galatas (EGCG), pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Antioksidantai gali mažinti oksidacinį stresą ir tam tikrus uždegiminius procesus, kurie dalyvauja kepenų pažeidimo ir steatozės (riebalų kaupimosi) mechanizmuose. Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliarus žaliosios arbatos arba jos veikliųjų medžiagų vartojimas gali palankiai paveikti riebalų apykaitą, gliukozės reguliaciją ir tam tikrus kepenų fermentų rodiklius.
Mitybos specialistė Mckenzie Dryden pažymi, jog šie pokyčiai dažnai matomi ląstelių arba laboratoriniuose tyrimuose ir gali reikšti ilgalaikę naudą, ypač kartu su sveika gyvensena. Tačiau svarbu atsiminti, kad poveikis priklauso nuo individualios sveikatos būklės, vartojimo trukmės ir produkto koncentracijos.
Kada žalioji arbata gali pakenkti
Visuotinai užplikyta žalioji arbata daugumai yra saugi, tačiau koncentruoti žaliosios arbatos ekstraktai, naudojami papildams gaminti, kelia didesnį susirūpinimą. Tokiuose papildų preparatuose EGCG koncentracija gali būti daug didesnė nei viename arbatiniame puodelyje, o tai susiję su atvejais, kaipastebėtas kepenų pažeidimas.
Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad maisto papilduose vartojama 800 mg arba didesnė EGCG paros dozė gali būti susijusi su ankstyvais kepenų pažeidimo požymiais. JAV Nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, tam tikri koncentruoti ekstraktai siejami su kepenų pažeidimo atvejais, ypač kai papildai vartojami nevalgius.
> Žaliosios arbatos nereikėtų laikyti kepenis „valančiu“ ar ligas gydančiu gėrimu.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kofeino kiekį: > Žaliojoje arbatoje yra kofeino, todėl didesnis jos kiekis gali sukelti nerimą ar drebulį. Didesnis kofeino suvartojimas kai kuriems žmonėms gali sukelti nemigą, širdies ritmo sutrikimus ar nervingumą.
Asmenims, sergantiems kepenų ligomis, vartojantiems receptinius vaistus ar planuojantiems naudotis įvairiais papildais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus.
Kiek žaliosios arbatos galima išgerti?
Vieningos oficialios dozės, kuri pagerintų kepenų veiklą, nėra. Dauguma mitybos specialistų rekomenduoja sveikiems žmonėms vartoti apie 2–5 puodelius užplikytos žaliosios arbatos per dieną, atsižvelgiant į jautrumą kofeinui ir bendrą kofeino suvartojimą iš kitų šaltinių. „Kepenys į vieną arbatos puodelį paprastai nereaguoja taip, kad žmogus tą pačią dieną pajustų jų veiklos pokyčius“, – pabrėžia mitybos specialistė Johannah Katz.
Galiausiai, žalioji arbata gali būti vertingas sveikos mitybos komponentas, tačiau ji nėra panacėja. Reikšmingesnę naudą kepenims užtikrins subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, sveikas kūno svoris ir gydytojo priežiūra, kai to reikia. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su papildais ir koncentruotais ekstraktais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.