Ūžesys ausyse ar galvoje, medicinoje vadinamas tinitu, yra simptomas, kuris gali neretai išgąsdinti ir stipriai sutrikdyti žmogaus gyvenimo kokybę. Nors daugelis žmonių patiria šį garsą, kuris kyla be jokio išorinio arba vidinio garso šaltinio, daugelis nesupranta, kas jį sukelia ir ar dėl to reikėtų nerimauti. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Radvilė Gabrinovičienė pabrėžia, kad daugeliu atvejų ūžesys nėra pavojingas, tačiau kartais jis gali būti ženklas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Kas yra tinitas ir kaip dažnai jis pasireiškia?
Tinitas – tai garso suvokimas, kai aplink nėra jokio garso šaltinio. Moksliniai duomenys rodo, kad maždaug 10–19 proc. žmonių susiduria su šiuo simptomu. Ūžesys gali būti įvairių pobūdžių – žmonės dažnai apibūdina jį kaip nuolatinį ošimą, cypimą, svirpimą ar spengimą. Dažniausiai simptomai jaučiami tyloje, ir tai gali būti labai erzinantis dalykas, ypatingai jei ūžesys tęsiasi ilgai.
Ūžesio atsiradimo priežastys
Dažniausiai tinitas neturi aiškios struktūrinės ar neurologinės priežasties – toks ūžesys vadinamas idiopatiniu arba pirminiu. Dažnai jis siejamas su amžiaus pokyčiais, atsirandančiais klausos sutrikimais arba triukšmo traumomis. Vyresnio amžiaus žmonės bei tie, kurie ilgą laiką dirba triukšmingoje aplinkoje, dažniau susiduria su šiuo simptomu. Nors idiopatinis tinitas dažniausiai nėra pavojingas, jis gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę – sukelti nerimą, miego sutrikimus, koncentracijos problemas ar net depresiją.
Antrinis tinitas, priešingai, atsiranda dėl konkrečių priežasčių: infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų, otologinių ligų ar žandikaulio sąnario problemų. Retais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtą neurologinę ar kraujagyslinę patologiją, todėl svarbu neignoruoti kitų lydinčių simptomų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Užtrukus ūžesiui ausyse, patariama kreiptis į šeimos arba ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojus.
Neurologo konsultacija būtina, jei ūžesys yra pulsuojančio pobūdžio, vienpusis, kartu pasireiškia klausos sutrikimai ar kiti neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, regos sutrikimai, skausmas ar fizinės traumos. Tokie požymiai gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą, todėl svarbu kuo greičiau atlikti išsamius diagnostinius tyrimus.
Gydymo galimybės ir profilaktika
Antrinio tinito gydymas orientuotas į pagrindinės ligos šalinimą. Tačiau dažniausio – idiopatinio tinito – gydymas yra sudėtingas ir nėra specifinio medikamento, kuris visiškai panaikintų simptomą. Jei ūžesys netrikdo gyvenimo kokybės, užtenka kantrybės ir paciento švietimo. Kai simptomai vargina, taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri yra efektyviausia priemonė mažinti simptomų poveikį emocinei būklei ir gerinti miegą. Taip pat gali būti naudojama garso terapija, klausos aparatų pritaikymas, ypač jei yra klausos sutrikimų.
Profilaktika yra itin svarbi norint išvengti tinito atsiradimo ar sustiprėjimo. Svarbu vengti ilgalaikio triukšmo poveikio, naudoti ausų apsaugos priemones, nesiklausyti garsios muzikos per ausines. Be to, reikėtų kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį, diabetą, vengti neatsargaus vaistų vartojimo, nerūkyti ir palaikyti fizinį aktyvumą. Visa tai prisideda ne tik prie tinito, bet ir prie bendros sveikatos gerinimo bei kitų lėtinių ligų prevencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.