Katelynas: Lietuva nepriims nė vieno migranto pagal ES mechanizmą – susimokės už tai

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad Lietuva keičia poziciją dėl dalyvavimo Europos Sąjungos solidarumo mechanizme ir ketina nepriimti nė vieno migranto, pasirenkant finansinį indėlį. Sprendimą turi galutinai patvirtinti Vyriausybė, o kol kas lieka neaišku, kokia bus Lietuvai tenkanti įmoka.

Ministro žodžiais: „Noriu pranešti, kad komisija pritarė mano siūlymui į fondą prisidėti kitaip, tai yra nepriimti nė vieno migranto”. Šis pareiškimas atspindi pozicijos pasikeitimą palyginti su ankstesniu Vyriausybės sprendimu, kuriame buvo numatyta priimti dalį migrantų ir už dalį susimokėti.

Kas yra ES solidarumo mechanizmas?

Solidarumo mechanizmas numato, kad Bendrijos narės turi pasidalyti prieglobsčio iššūkiais, kai valstybė tampa pirmąja prieglobsčio prašytojų atvykimo stotele. Ši sistema leidžia valstybėms rinktis: priimti tam tikrą skaičių perkeltų asmenų arba vietoje to atlikti finansinį indėlį į centralizuotą fondą. Praktikoje tai turėtų palengvinti sprendimų priėmimą ir išvengti vienpusių naštų, tačiau politiniu lygmeniu sprendimas dažnai tampa audringų diskusijų objektu.

Praėjusiais metais Lietuva buvo priėmusi sprendimą, pagal kurį pusę migrantų pagal 2024 m. sutartis priims šalis, o už kitą pusę sumokės. Gegužę Lietuva iš Kipro priėmė 58 migrantus ir sumokėjo 1,4 mln. eurų, tad sprendimo įgyvendinimo mechanizmas jau buvo praktiškai taikytas.

Ką reiškia atsisakymas priimti migrantus?

Atsisakymas priimti migrantus reiškia, kad Lietuva pasirinks mokėti solidarumo įnašą už visą jai priskirtą dalį. Nors toks sprendimas gali būti traktuojamas kaip rūpestis vidaus saugumu ar migracijos valdymo galimybėmis, jis kelia ir politinių bei diplomatinių pasekmių: tai gali paveikti šalies reputaciją ES viduje, derybų pozicijas ir santykius su kitomis narėmis, kurios laukia konkretaus indėlio į perkėlimus.

Kol kas nėra aišku, kokia bus galutinė finansinė suma, kurią Lietuva turės sumokėti, jei Vyriausybės sprendimas bus patvirtintas.

Tai priklausys nuo paskirstymo mechanizmo ir Bendrijos derybų dėl kiekvienos šalies įsipareigojimų skaičiaus ir išlaidų apskaičiavimo.

Sienų saugumas ir Estijos sprendimas

Ministras taip pat komentavo pastarąsias saugumo naujienas regione ir Estijos sprendimą uždaryti sieną su Rusija. Jis sakė: „Šiuo metu aktyviai tikrai nėra svarstomas sienų uždarymas, tačiau nuolat tą kintančią situaciją stebime, vertiname žvalgybinę informaciją. Jeigu pasikeistų aplinkybės, kurios keistų viską iš esmės, tai tikrai žiūrėtume į tą situaciją iš naujo ir priimtume atitinkamus sprendimus”.

Estija uždarė sienos kirtimo punktus, motyvuodama bandymu surengti diversinį išpuolį prieš gynybos pramonės įmonę. Lietuva teigia, kad stebi situaciją ir anksčiau yra sustiprinusi pasienio apsaugą ties Kaliningrado sritimi, o karių pasitelkimas pasienyje, pasak ministro, buvo nulemtas matytų rizikų: „Tas rizikas, kurias mes matėme, aš buvau įvardijęs viešai – dėl galimos mobilizacijos, dėl kitų grėsmių. Jeigu kariai šiuo metu ten yra, reiškia, tos grėsmės vis dar egzistuoja”.

Ateinančiomis dienomis ir savaitėmis reikės stebėti Vyriausybės posėdžius, kur bus galutinai patvirtintas arba koreguotas sprendimas. Respublikoje diskusijos apie migraciją ir saugumą toliau išliks vienu iš svarbiausių politinių klausimų.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *