Išsėtinė sklerozė (IS) Lietuvoje yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuri, nors ir nepagydoma, gali būti efektyviai valdoma tinkamai paskyrus gydymą. Liga pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus, ir šalyje ja serga apie 3 tūkst. žmonių, dažniausiai 18–45 metų amžiaus. Klinikinė eiga apima nuolatinį nuovargį, šlapimo pūslės funkcijos sutrikimus, regos ir miego problemas, koordinacijos bei judėjimo sutrikimus, o depresija ir darbo galimybių praradimas taip pat dažni.
Gydymo iššūkiai: vaistų vartojimo nuoseklumas
Didžiausias iššūkis gydant recidyvuojančią-remituojančią IS yra pacientų įsitraukimas į gydymo procesą. Net 85 proc. pacientų serga recidyvuojančia forma, kuriai būdingi periodiniai paūmėjimai ir laikini pagerėjimai. Pasauliniai tyrimai rodo, kad iki dviejų trečdalių pacientų ilgainiui nevartoja vaistų taip, kaip paskirta – tai susiję tiek su šalutiniais poveikiais, tiek su nepatogiu vartojimo režimu, kai vaistus reikia gerti kasdien, kas antrą dieną arba kelis kartus per savaitę. Dėl to terapijos efektyvumas suprastėja, o ligos progresavimas gali būti spartesnis.
Naujas sprendimas: infuzinis gydymas du kartus per metus
Pastaraisiais metais gydymo galimybės išsivystė, ir Lietuvoje į kompensuojamų vaistų sąrašą įtrauktas naujas preparatas, kurio vartojimas sumažina pacientų kasdienę prievolę prisiminti medikamentus. Pacientui skiriamos dvi ligoninės infuzijos per metus, todėl gydymas yra kontroliuojamas ir prižiūrimas specialistų. „Tokį gydymą taip pat bus daug lengviau kontroliuoti, kadangi vaistas yra lašinamas ligoninėje. Tai leis mums užtikrinti, kad pacientui gydymas bus paskirtas teisingai ir sulauksime tokio efekto, kokio tikimės – bus sustabdytas kelias ligos progresavimui, vis mažiau pacientų taps neįgaliais, nedarbingais. Šuo metu tai yra patogiausiai vartojimas vaistas, kokį gali gauti išsėtine skleroze sergantys pacientai, taip pat pasižymintis geru saugumo ir efektyvumo santykiu”, – sako dr. I. Sereikė.
Toks požiūris turi kelis privalumus: geresnė atitiktis gydymui, reguliari medikacijos kontrolė ligoninėje, mažesnė namuose praleistų dozių rizika ir galimybė greitai reaguoti į bet kokius nepageidaujamus reiškinius bei juos dokumentuoti.
Be to, preparatas negriauna imuninės sistemos ir pasižymi mažesne nepageidaujamų reiškinių tikimybe – svarbus argumentas pacientams, kurie ankstesnius gydymus nutraukė dėl šalutinio poveikio. „Yra pacientų, kurie nepakelia šalutinio kitų vaistų poveikio ir dėl to gydymą nutraukia. Todėl tikimasi, kad naujasis vaistas padės ne tik naujiems pacientams, bet ir tiems, kuriems netiko ankstesni vaistai”, – teigia dr. I. Sereikė.
Ką reiškia gydymo nutraukimas?
Nutraukus gydymą, atsiranda reali rizika, kad liga greitai progresuos ir pereis į sunkesnę stadiją. Dėl to gali padidėti ne tik simptomų intensyvumas, bet ir ilgalaikis negrįžtamas funkcijų praradimas. „Ligai progresuojant, ji pereina į antrinę progresuojančią stadiją ir būklė pradeda nuolat blogėti – atsiranda judėjimo, šlapinimosi, regos, koordinacijos sutrikimai. Tai pradeda riboti pacientams galimybes dirbti, džiaugtis gyvenimu ir gali pereiti iki tokios stadijos, kuomet sergančiajam prireikia nuolatinės kito žmogaus priežiūros”, – sako gydytoja.
Todėl svarbu, kad sprendimai dėl gydymo nutraukimo būtų priimami tik kartu su gydytoju, įvertinus visus rizikos ir naudos aspektus. Nauji, patogesni vartojimo būdai gali pagerinti ilgalaikį rezultato pasiekimą ir užtikrinti didesnę pacientų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.