Jei dingtų elektra ir ryšys: ar Lietuva sugebėtų išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas?

Ilgesnių elektros tiekimo ar ryšio sutrikimų scenarijus kelia klausimą: kas užtikrins ligoninių, prekybos tinklų, transporto ir kitų kritinių paslaugų veikimą? Ekspertai pabrėžia, kad valstybės institucijos ir strateginės įmonės rengiasi tokioms grėsmėms, tačiau yra reikšmingų spragų – ypač tarp kitų privačių organizacijų ir gyventojų pasirengimo.

Tinklų atsparumo revizija ir vietiniai šaltiniai

Viena iš pagrindinių rekomendacijų – atlikti esamo elektros tinklo bei vietinių energijos išteklių peržiūrą. Reikia aiškiai nustatyti, kurios tinklo dalys gali veikti atsiskyrusios (vadinamosios energetinės salos) ir kiek laiko bei kokią galią jos galėtų tiekti. Tokie sprendimai leis išlaikyti kritinius objektus, pavyzdžiui, gydymo įstaigas, kurioms būtinas nenutrūkstamas tiekimas.

Be to, reikia įvertinti linijų ir kabelių išdėstymą: oro linijų pakeitimas į požemines tam tikrose miesto ir prieigų zonose padidintų atsparumą audroms ar kitiems fiziniams pažeidimams. Trūkstant elektros, svarbi integracija tarp generatorių, saulės, vėjo ir kaupiamosios energijos sistemų, kad vietiniai šaltiniai galėtų greitai užpildyti spragas.

Ukrainos patirtys ir atstatymo greitis

Iš Ukrainos patirties aiškėja, jog kritiniu metu svarbiausia ne tik turėti atsargas, bet ir turėti mobilias specialistų komandas, pasirengusias greitai atlikti atstatymo darbus. Tai apima ir techninę įrangą, ir logistinius sprendimus, leidžiančius operatyviai pasiekti pažeistas vietas.

Ekspertai ragina rengti rezervus bei praktinius planus, kaip greitai mobilizuoti darbų komandų grandinę. Be techninių priemonių būtinas ir žmogiškasis išteklius – įrankiai, transportas, saugumo užtikrinimas ir koordinavimo mechanizmai krizės metu.

Privačiojo sektoriaus ir savivaldybių vaidmuo

Prekybos tinklai, transporto įmonės ir telekomunikacijos operatoriai sudaro grandinę, nuo kurios priklauso tiek kasdienis gyvenimas, tiek valstybės institucijų funkcionavimas ekstremaliomis sąlygomis. Praktinis dialogas su tomis įmonėmis taikos metu leidžia suderinti veiksmų planus, rezeravimo mechanizmus ir prioritetus krizės atveju.

Be to, nevyriausybinės organizacijos gali tapti kertiniu aprūpinimo ir logistikos elementu, koordinuojant pagalbą bendruomenėms ir savivaldybėms.

Gyventojų pasirengimas: 72 valandų iššūkis

Visuomenės apklausos rodo, kad tik maždaug trys iš dešimties gyventojų turi rekomenduojamas pirmųjų 72 valandų atsargas. Tačiau atsargos be aiškaus šeimos veiksmų plano nepakanka. Praktinės pratybos, pirmosios pagalbos įgūdžiai, kibernetinės higienos žinios ir gebėjimas atpažinti dezinformaciją – tai, kas realiai stiprina bendrą atsparumą.

„Žinoti ir veikti yra du skirtingi dalykai, nes daug kas žino, bet ne daug kas padaro.“

Pasirengimą galima stiprinti tiek per bendruomeninius mokymus, tiek per darbdavių iniciatyvas, kurios apimtų pratybas ir personalo parengimą veikti sumažėjus darbuotojų skaičiui. Ekspertai ragina nepalikti parengties atsitiktinumui: investicijos į tinklų reviziją, vietinių šaltinių plėtrą ir žmogiškųjų išteklių parengimą yra būtinos, kad krizė netaptų humanitarine katastrofa.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *