Penktadienį prie Kauno mečetės susirinkusi baikerių grupė sukėlė stiprų visuomeninį susidomėjimą ir aštrias reakcijas. Apie šimtą motociklininkų garsiai gazavo varikliais, leido muziką, o prasidėjus musulmonų pamaldoms prie maldos namų buvo atnešta kiaulės galva. Įvykis pažadino diskusijas apie pagarbą religijoms, viešąją tvarką ir galimus provokacinius veiksmus, nukreiptus prieš mažumas.
Europarlamentaro vertinimas ir teisinis kontekstas
Į įvykį sureagavo europarlamentaras Dainius Žalimas, kuris viešai kritikavo tokius veiksmus. Jis rašė:
„Galima turėti pačią griežčiausią nuomonę apie migraciją, galima diskutuoti apie problemas, kurias gali sukelti nesėkminga imigrantų integracija, galima kritikuoti visas religijas ir protestuoti. Visa tai yra visiškai normali demokratinės politikos dalis.Bet susirinkti prie maldos namų tuo metu, kai žmonės meldžiasi, specialiai triukšmauti, trukdyti, bauginti ir atsinešti kiaulės galvą (žinant, ką ji reiškia šios religijos kontekste) yra tiesiog chamizmas, kuris neturi nieko bendra su patriotizmu“, – soc. tinkle „Facebook“ rašė D. Žalimas.
Žalimas taip pat atkreipė dėmesį į galimą užsienio žvalgybų interesą tokių akcijų fone ir į tai, kad politinės retorikos poveikis formuoja visuomenės normas. Jis rašė:
„O kaip rodo Prancūzijos policijos tyrimas, už panašių akcijų gali kyšoti užsienio žvalgybos, pirmiausia Rusijos, ausys. Iš tikrųjų tokio pobūdžio įtampos naudingos tai šaliai, kurios tikslas supjudyti įvairias mūsų visuomenės grupes kurstant ir rasinę, tautinę bei religinę neapykantą. Racionaliai tokias akcijas paaiškinti labai sunku, nes teisinėje valstybėje viešosios tvarkos ar maldos namų nuosavybės klausimai taip nesprendžiami.Tai tikrai nėra diskusija apie multikultūralizmą ar islamą. Elementarios žmogiško padorumo taisyklės sako, kad neinama prie svetimų maldos namų tyčia trukdyti žmonėms melstis. Lygiai tą patį sakytume, jei kas nors taip elgtųsi prie bažnyčios, sinagogos ar cerkvės.
O politikams čia taip pat verta prisiminti, kad žodžiai turi pasekmes. Kai nuolat kurstomos baimės ir ištisos žmonių grupės vaizduojamos kaip grėsmė, keičiasi ribos to, kas viešojoje erdvėje pradedama laikyti leistina. Politikų atsakomybė yra ne tik už tai, ką jie patys daro, bet ir už ribas, kurias savo žodžiais padeda nustatyti viešojoje erdvėje. Ir, aišku, už Lietuvos priešams naudingos tarpusavio neapykantos kurstymą.Dar įdomu, kaip į tai reaguos Lietuvos policija ir teisėsauga apskritai. Ar bus dvigubas standartas? Priminsiu, kad režisieriaus Emilio Vėlyvio 2018 m. akcija Turgelių bažnyčioje susilaukė net apkaltinamųjų nuosprendžių. Tai nereiškia, kad man tokia baigtis atrodė pagrįsta. Tačiau dabar tikrai įdomu, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 171 str., nes čia nėra joks humoristinis _standupas_, o tyčinis islamą išpažįstančių tikinčiųjų žeminimas trukdant jų apeigoms“, – rašė D. Žalimas.
Policijos reakcija, bendruomenės nuotaikos ir vietos kontekstas
Pranešama, kad policija sutelkė didesnes pareigūnų pajėgas, įvertinus galimas grėsmes ir rizikas. Pirminiais duomenimis, renginys baigėsi be smurto, tačiau vietos gyventojai ir maldininkai liko sukrėsti.
„Situacija yra šokiruojanti, nes žmonės čia renkasi melstis, pasimeldžia ir išeina. Esu šokiruota, nes tai apsunkina situaciją aplink esančioms ugdymo įstaigoms ir vietos gyventojams“, – sakė netoliese gyvenanti musulmonų bendruomenės narė.
Patys motociklininkai vietoje teigė neturėję konkrečios žinutės: „Važiavau pro šalį, žiūriu – daug bendraminčių. Stabtelsiu, galvoju“. Kitas pasakė: „Gyvenimas toks baikerių visame pasaulyje. Ryte atsikėliau, galvoju, kur dar nebuvau Kaune apsilankęs. Čia nebuvau, pasirodo. Todėl ir atvažiavau.“
Svarbu pabrėžti, kad Kauno mečetė yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Tokie incidentai kelia klausimų apie pagarbą religiniams objektams, teisėsaugos vaidmenį ir politinės retorikos atsakomybę formuojant viešąją erdvę. Ateityje reikalingas aiškus teisėsaugos vertinimas, vieša diskusija ir prevencinės priemonės, kad nepasikartotų įsiūčio kurstymas ar mažumų žeminimas.
