Penktadienį Vilniaus apygardos teisme prokuroras Redas Savickas savo baigiamojoje kalboje pasiūlė pripažinti aktyvistę Eriką Švenčionienę kalta ir skirti jai dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokį siūlymą jis pateikė vertindamas surinktus įrodymus ir kaltinimus, susijusius su veikimu, padedančiu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Bylos esmė
Prokuroras prašė teismo pripažinti kaltu ir antrą kaltinamąjį Kazimierą Juraitį, kuriam siūloma pusantrų metų laisvės atėmimo. Trečiam byloje kaltinamajam, Valerijui Ivanovui, prokuroras pasiūlė skirti piniginę baudą – 15 tūkst. eurų. Byloje pateikti kaltinimai apima veikimą bendrininkų grupėje, padedant Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvos interesus, taip pat viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimą arba šiurkštų menkinimą.
Prokuroro teigimu, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 metais vyko į Baltarusiją, dalyvavo ten vykusiose žiniasklaidos laidose ir renginiuose, viešai rėmė autoritarinių režimų politiką bei neigė Lietuvos Seimo legitimumą. Be to, byloje minima, kad jie reiškė paramą 2022 m. Baltarusijos referendumui, kuriame, pasak kaltinimų, buvo palaikytas prezidentui taikomų kadencijų ribojimo panaikinimas.
„Duomenys yra pakankami, siekiant įrodyti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus“, – teismo posėdyje akcentavo prokuroras. Ši citata atspindi valstybės kaltintojų vertinimą dėl įrodymų pakankamumo ir yra esminė prokuroro pozicijos santrauka.
Konkrečios epizodų nuorodos ir asociacijos likvidavimas
Tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė kartu su V. Ivanovu 2023 metų pradžioje dalyvavo televizijos laidoje apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kurioje V. Ivanovas teigė, kad tuometiniams sužeidimams galėjo būti kitokios priežastys nei įprastai priimta versija. Teismo akcentuojamos ir dalyvavimo Baltarusijos bei Rusijos institucijų renginiuose detalės, kurios, pasak kaltintojų, liudija aktyvų ryšį su užsienio propagandos kanalais.
2023 m. vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, nustačiusi, kad jos veikla prieštaravo Lietuvos interesams, skleisdama melagingą informaciją apie rinkimų rezultatus ir neigiamai vertinant šalies europinę bei transatlantinę integraciją.
Teismas atkreipė dėmesį į viešus asociacijos atstovų pasisakymus, kurie, teisėsaugos vertinimu, menkino valstybę.
Vienu iš asociacijos steigėjų nurodytas asmuo, šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai, dar labiau sustiprino teisinį ir visuomeninį dėmesį šiai bylai.
Bylos nagrinėjimas teisme tęsis – kitame posėdyje, numatytame spalio 12 d., ketinama išklausyti kaltinamųjų gynėjų baigiamąsias kalbas. Teismo sprendimas dėl nuosprendžio bus laukiama su dideliu visuomenės ir teisininkų dėmesiu, nes byla liečia jautrius nacionalinio saugumo ir žodžio laisvės balanso klausimus.
