Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad toksoplazmozė yra viena iš užkrečiamųjų ligų, ypač pavojinga nėščiosioms. Pagal ULAC duomenis, pernai šalyje buvo registruoti 54 toksoplazmozės atvejai, o per pirmus tris 2017 m. mėnesius – 15 atvejų. Dažniausiai sirgo 25–34 metų amžiaus asmenys, dauguma užsikrėtusiųjų – moterys, ką lemia dažnesnė maisto ruošos veikla, kontaktas su dirvožemiu ir katėmis.
Kas yra toksoplazmozė ir kaip ji plinta?
Toksoplazmozę sukelia vienaląstė parazito Toxoplasma gondii formos. Katės ir kiti kates primenantys gyvūnai yra pagrindiniai parazito šeimininkai, per jų išmatas aplinka užteršiama oocistomis. Žmonės užsikrečia keliais pagrindiniais keliais: valgant nepakankamai termiškai apdorotą arba nepakankamai šaldytą mėsą, liečiant neplautas daržoves, uogas ar vaisius, skindamus juos iš užterštos dirvos, geriant neužvirintą vandenį iš natūralių telkinių arba per tiesioginį kontaktą su užkrėstomis katėmis ir jų ekskrementais. Užsikrėtimas taip pat gali įvykti vertikaliai – nuo motinos vaisiui nėštumo metu.
Simptomai ir rizikos grupės
Daugelis užsikrėtusiųjų nejaučia jokio specifinio simptomų arba patiria lengvus gripui panašius požymius: padidėjusias limfmazgius, silpnumą ar raumenų skausmą. Tačiau imunodepresuotiems asmenims ir nėščiosioms toksoplazmozė gali būti sunkesnė. Įgimta infekcija vaisiui gali sukelti persileidimą, vaisiaus augimo atsilikimą, neurologinius pažeidimus, chorioretinitą (akių tinklainės uždegimą) ir ilgalaikį regos ar intelekto sutrikimą. Dėl šių komplikacijų nėščiosios ir planuojančios pastoti moterys priskiriamos aukštos rizikos grupei.
Diagnostika ir gydymas
Toksoplazmozės diagnozė dažniausiai atliekama serologiniais tyrimais: nustatant IgM ir IgG antikūnų titrus. Teigiamas IgM tyrimas gali rodyti šviežią infekciją, tačiau interpretacijai reikalinga gydytojo konsultacija ir papildomi tyrimai. Nėštumo metu nustatyta infekcija gydoma medikamentais, kurių pasirinkimas priklauso nuo nėštumo trimestro ir infekcijos laiko; gydymo režimą nustato gydytojas infektologas ar akušeris.
Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas sumažina riziką vaisiui, todėl svarbu nedelsti kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistus.
Praktiniai prevencijos patarimai
Veiksmingiausia priemonė – užsikrėtimo prevencija. Rekomenduojama valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą; užšaldymas, marinavimas ar rūkymas gali sumažinti užkrėstumo riziką, tačiau visiškai nesunaikina parazito. Nevalgykite neplautų vaisių, uogų ir daržovių, negerkite vandens iš natūralių vandens telkinių. Po sąlyčio su žalia mėsa ar neplautomis daržovėmis visada kruopščiai plaukite rankas muilu ir išplaukite virtuvės paviršius, įrankius bei pjaustymo lentas.
Venkite kontakto su kačių ekskrementais: nėščiosioms patariama nesiimti katės kraiko keitimo; jei tai būtina, naudokite pirštines ir po to atsargiai nusiplaukite rankas. Rekomenduojama jaunas kates maitinti sausu arba virtų produktų konservuotu maistu ir laikyti jas namuose, vengti žaisti su valkataujančiomis katėmis. Darbe sode ar darže mūvėkite pirštines, vengiama liesti akis, nosį ar burną nešvariomis rankomis. Kuo dažniau plaukite rankas – ypač po lauko veiklos, darbo sode, kontakto su gyvūnais ir prieš valgant.
Jeigu esate nėščia arba planuojate nėštumą ir nerimaujate dėl galimo užsikrėtimo, pasitarkite su savo gydytoju dėl tyrimų ir profilaktikos priemonių. Tinkamos prevencijos ir laiku suteiktos medicininės priemonės padeda žymiai sumažinti infekcijos riziką ir apsaugoti vaisių nuo sunkių komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.