Kiaušidžių vėžys yra viena pavojingiausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje, užimanti penktą vietą pagal sergamumo dažnumą. Ši liga kasmet nustatoma keliems šimtams Lietuvos moterų, tačiau dėl jos ankstyvos diagnostikos sudėtingumo ir nepastebimų simptomų dauguma atvejų diagnozuojami jau pažengusiose stadijose. Dėl šios priežasties kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“.
Negailestinga liga – kodėl vėlių diagnozė?
Kiaušidžių vėžio diagnozė dažnai užsitęsia, nes ligos pradžioje simptomai yra subtilūs, menkai išreikšti arba visiškai nepastebimi. Dažnai jie painiojami su kitomis ginekologinėmis ar virškinimo trakto ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu ar maisto netoleravimu. Dėl to moterys ilgą laiką nejaučia poreikio kreiptis į specialistus ar atlikti išsamius tyrimus. Lietuvoje daugelis pacientų pirmą kartą sužino apie diagnozę jau esant III ar IV ligos stadijai, kuomet gydymo galimybės ir tikimybė išgyventi gerokai mažesnės.
Pagrindiniai kiaušidžių vėžio simptomai, kuriems būtina skirti dėmesį
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į keletą simptomų, kurie dažnai išduoda šią klastingą ligą. Jų svarbu nepamiršti, ypač jei jie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites:
- Greitas sotumo jausmas valgant, net kai suvalgoma nedidelis maisto kiekis;
- Nuolatinis pilvo pūtimas arba pilnumo pojūtis, kuris nesumažėja;
- Pastebimas pilvo išsipūtimas ar nuolatinis diskomfortas pilvo ar dubens srityje;
- Nuolatinis skausmas apatinėje pilvo dalyje ar dubens srityje, dažnai nespecifinis;
- Padidėjęs šlapinimosi dažnis ar jausmas, kad visada reikia šlapintis;
- Pykinimas, šleikštulys, virškinimo sutrikimai – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
- Nuovargis ir bendras silpnumas, kuris nepraeina net po tinkamo poilsio;
- Mėnesinių ciklo pokyčiai: nereguliarios mėnesinės, kraujavimas arba tepliojimas ne įprastomis dienomis (nors šie simptomai pasitaiko rečiau).
Žinoma, šie simptomai gali būti ir kitų, mažiau pavojingų ligų požymiai, tačiau ypač svarbu atkreipti dėmesį į jų kaitą ir trukmę. Pavyzdžiui, pilvo pūtimas dažnai siejamas su virškinimo sutrikimais, tačiau kai jis kyla dėl kiaušidžių vėžio, netinka įprastos dietos ar gydymo priemonės.
Kaip sumažinti kiaušidžių vėžio riziką?
Nors kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip paveldimumas, genų mutacijos BRCA1 ir BRCA2 ar lėtinės ligos, pavyzdžiui, endometriozė, negali būti pakeisti, gyvensenos pokyčiai gali ženkliai sumažinti šios ligos riziką. Pirmiausia, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą – maitintis subalansuotai, reguliariai judėti, kontroliuoti kūno svorį. Taip pat būtina kuo labiau vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo, nes šie veiksniai prisideda prie įvairių vėžio formų išsivystymo.
Tačiau pati svarbiausia prevencijos priemonė – reguliarios profilaktinės sveikatos patikros. Moterys turėtų bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, kuris gali atlikti reikalingus tyrimus ankstyvai ligos diagnostikai. Jei šeimoje pasitaikė kiaušidžių, krūties ar kitų vėžio atvejų, rekomenduojama genetinė konsultacija ir tyrimai, leidžiantys nustatyti paveldimas mutacijas. Tokiomis aplinkybėmis gali būti svarstoma apie profilaktinę kiaušidžių ar kiaušintakių pašalinimo operaciją, kuri žymiai sumažina riziką.
Ką verta atsiminti?
Kiaušidžių vėžys – klastinga ir pavojinga liga, kurios ankstyva diagnostika lemia sėkmingą gydymą ir išgyvenimo tikimybę. Dėl ligos simptomų nespecifiškumo ir dažnai tylumo, moterys turi būti atidžios savo sveikatai ir neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pastebi minėtus požymius. Gyvenimo būdo pokyčiai, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir genetinės konsultacijos, jei yra paveldima rizika, yra svarbiausios priemonės kovojant su šiuo „tyliuoju žudiku“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.