Inkstų vėžys Lietuvoje yra ypač dažnai pasitaikanti onkologinė liga, kurios diagnozė ir ankstyvas aptikimas kelia daug iššūkių. Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės Jolitos Asadauskienės, tik nedidelė dalis pacientų – vos 6–10 procentų – jaučia šios ligos simptomus. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų inkstų vėžys nustatomas labai vėlai arba visiškai atsitiktinai, todėl svarbu žinoti pagrindinius ligos požymius ir sąmoningai sekti savo sveikatą.
Klastingą vėžį išduoda trys klasikiniai simptomai
Medikų teigimu, tik trys pagrindiniai simptomai gali išduoti inkstų vėžį: juosmens skausmas, kraujas šlapime ir čiuopiamas navikas juosmens srityje. Tačiau net ir ši klasikinė simptomų triada pasitaiko gana retai. Dažnai šie požymiai pasireiškia tik pažengusioje ligos stadijoje, todėl svarbu pasikliauti ne tik simptomais, bet ir profilaktinėmis patikromis.
Inkstų vėžio diagnostika ir gydymo galimybės
Inkstų vėžio atveju labai svarbus ankstyvas ligos aptikimas, nes gydymo sėkmė stipriai priklauso nuo vėžio stadijos. Išgydomi yra daugelis pacientų, kuriems liga nustatoma pirmajame etape – tokiu atveju 81 proc. išgyvena bent penkerius metus. Tačiau, progresuojant ligai, išgyvenamumo rodikliai ženkliai mažėja: antroje stadijoje – 74 proc., trečioje – 53 proc., o ketvirtoje stadijoje išgyvenamumas siekia vos apie 8 proc.
Ligos gydymas priklauso nuo jos stadijos. Ankstyvose stadijose dažniausiai taikoma chirurginė intervencija, kurios metu pašalinama dalis arba visas inkstas, kuriame yra navikas. Pasiekus pažengusią ketvirtos stadijos formą, operacija tampa neįmanoma, o pagrindiniu gydymo metodu tampa sisteminis medikamentinis gydymas, apimantis biologinę terapiją ir imunoterapiją bei jų derinius. Šiuolaikinės gydymo priemonės leidžia pacientams net ir išplitusio vėžio atveju išlaikyti gerą gyvenimo kokybę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Inkstų vėžio rizikos veiksniai yra įvairūs ir įtraukia nutukimą, rūkymą, arterinę hipertenziją, policistinę inkstų ligą bei genetinius faktorius.
Įdomu, kad ši liga dvigubai dažniau pasireiškia vyrams. Gydytoja J. Asadauskienė pabrėžia, kad koreguojant gyvenimo būdą – metant rūkyti, reguliuojant kraujo spaudimą ir mažinant antsvorį – galima sumažinti tikimybę susirgti inkstų vėžiu.
Žmonės dažnai diagnozę gauna visiškai netikėtai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Deja, 25–30 procentų pacientų diagnozuojant ligą, ji yra jau išplitusi į kitas kūno vietas, dažniausiai į plaučius, kepenis, kaulus ar minkštuosius audinius, todėl laiku kreiptis į gydytoją labai svarbu.
Prevencinės programos ir gydytojų rekomendacijos
Lietuvoje įgyvendinamos kelios ankstyvosios onkologinių ligų diagnostikos programos, kurios yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir pacientams yra prieinamos nemokamai. Jos skirtos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio profilaktikai. Nors tiesiogiai inkstų vėžio ankstyvosios diagnostikos programų nėra, medikai ragina visas rizikos grupes reguliariai tikrintis sveikatą, ypač po 50 metų, ir neatidėlioti vizito pas gydytoją net ir nesant matomų nusiskundimų.
Apibendrinant, inkstų vėžys yra klastinga liga, kurios simptomai dažnai pasireiškia per vėlai, tačiau žinant pagrindinius požymius, rizikos veiksnius bei reguliariai tikrinantis sveikatą, galima ženkliai pagerinti gydymo rezultatus ir išlikti sveikiems ilgiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.