Ar žinojote, kad kvėpavimas miegant gali sustoti net kelioms sekundėms ar net minutėms? Tokie sustojimai būdingi miego apnėjos sindromui, kuris dažnai pasireiškia kartu su garsu – knarkimu. Ši rimta būklė paveikia apie 3 proc. normalios kūno masės turinčių žmonių ir net daugiau nei 20 proc. viršsvorio turinčių asmenų. Tačiau kuo miego apnėja tokia pavojinga, kada verta susirūpinti ir kaip ją tinkamai diagnozuoti bei gydyti, aiškina „Northway“ medicinos centro gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.
Kokia yra miego apnėja ir kaip ji pasireiškia?
Miego apnėja yra kvėpavimo sustojimas miego metu, kuris trunka ne mažiau kaip 10 sekundžių. Kartais šie kvėpavimo pertrūkiai gali užtrukti ir iki kelių minučių, o per valandą jų gali būti nuo kelių iki šimtų. Kai kvėpavimas sustoja, smegenys instinktyviai „pažadina“ kūną lengvesnei miego stadijai, kad šie sustojimai būtų nutraukti. Dėl to sutrinka natūralus ir gilus miegas, todėl žmogus jaučia nuovargį ir mieguistumą net ir po ilgos nakties.
Miego apnėjos tipai ir jos reikšmė sveikatai
Yra trys pagrindiniai miego apnėjos tipai: obstrukcinė, centrinė ir mišrioji. Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra pati dažniausia forma, kurią lemia kvėpavimo takų susiaurėjimas ar užsikimšimas dėl minkštųjų audinių kolapso miego metu. Centrinė miego apnėja atsiranda, kai smegenys praranda signalus kvėpavimo raumenims, o mišrioji apima abiejų tipų bruožus.
Knarkimas yra vienas iš pagrindinių obstrukcinės miego apnėjos ženklų. Ši liga ypač dažna vyrams ir nutukusiems asmenims, tačiau pasireiškia ir moterims, ypač po menopauzės. Miego apnėja yra ne tik nemalonus simptomas – ilgainiui ji gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas, hipertenziją, insultą, diabetą ir depresiją.
Simptomai ir kada vertėtų kreiptis į specialistus
Dažniausi miego apnėjos simptomai apima nuolatinį knarkimą, kvėpavimo pertrūkius miego metu, dienos mieguistumą, nuovargį, koncentracijos sutrikimus ir nuotaikos svyravimus. Tokius požymius dažniausiai pastebi artimieji. Jei šie simptomai kartojasi dažnai, privalu kreiptis į gydytojus. Pirmasis specialistas, kuris atlieka pradinį kvėpavimo takų ištyrimą, yra otorinolaringologas, tačiau miego apnėjos gydymas dažnai reikalauja daugiadalykės komandos įsitraukimo: pulmonologų, chirurgų, neurologų ir kitų specialistų.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Miego apnėjos diagnozė nustatoma remiantis išsamiais kvėpavimo takų tyrimais, kurie apima nosies, gerklės ir gerklų apžiūrą endoskopu. Be to, atliekami specialūs miego tyrimai – polisomnografija arba poligrafija, kurių metu seka įvairius organizmo darbinius parametrus visą naktį. Tai leidžia tiksliai įvertinti miego apnėjos sunkumą ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Gydymas gali būti įvairus: nuo konservatyvių priemonių, tokių kaip CPAP aparato naudojimas miegant, kuris palaiko kvėpavimo takus atvirais, iki ortodontinių aparatų, keičiančių apatinio žandikaulio padėtį. Taip pat skiriama pozicinė terapija, kurios tikslas – neleisti pacientui miegoti ant nugaros, kur dažniausiai blogėja apnėja. Nutukusiems pacientams svarbus svorio sumažinimas, kuris gali žymiai palengvinti ligos eigą.
Esant sunkiems atvejams ir neatveikiamumui kitais gydymo būdais, taikomos chirurginės operacijos, kurių tikslas – fiziškai praplėsti ir stabilizuoti viršutinius kvėpavimo takus.
Apibendrinimas
Knarkimas gali būti kur kas rimtesnės ligos – miego apnėjos – simptomas. Nesvarbu, ar knarkimas lydi dienos nuovargį, mieguistumą ar kitas sveikatos problemas, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus ankstyvai diagnozei ir gydymui. Laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią rimtoms ligos komplikacijoms ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.