Tujos – vieni populiariausių ir universaliausių Lietuvoje auginamų dekoratyvinių augalų. Jos visžalės, lengvai formuojamos, atsparios žiemai ir gali prigyti įvairiame dirvožemyje, todėl dažnai pasirenkamos gyvatvorėms arba sodo akcentams. Vis dėlto prieš sodinant tujas reikia apsvarstyti ne tik estetinius, bet ir praktinius aspektus – ypač atstumą iki pastato.
Kultūrinės ir prietaringos priežastys
Tujos tradiiciškai siejamos su kapinynais, liūdesiu ir sielvartu, todėl kyla įvairių prietarų: esama nuomonių, jog tujos gali sugerti žmonių energiją ar, pasodintos per arti namo, atnešti ligas ir nelaimes. Tokios legendos perduodamos iš kartos į kartą ir gali įtakoti sprendimą, ar sodinti tują kieme. Nors tai labiau kultūrinė nei mokslinė problema, šeimininkams svarbu atsižvelgti ir į bendrą savijautą bei psichologinį komfortą kieme.
Praktinės priežastys vengti sodinti per arti namo
Be prietarų, yra kelios rimtos praktinės priežastys, dėl kurių tujas nereikėtų sodinti tiesiai prie pastato: gilėjanti pavėsa gali skatinti drėgmės kaupimąsi prie fasado ir po stogu, mažinti natūralią ventiliaciją ir didinti pelėsio riziką. Kai kurios tujų veislės užauga labai aukštos ir platus, todėl jų šaknys ir šakos gali liestis prie sienų, užkimšti latakus bei kaupti lapus ant stogo. Be to, didėjantis medis gali reikalauti dažnesnės priežiūros arba net ekspertų intervencijos dėl saugumo.
Tajos šaknys dažniausiai paviršinės, bet tankiai susitelkusios gali paveikti drėkinimo sistemas ir paviršinių takų konstrukcijas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimus kenkėjus ir ligas: prasto oro cirkuliavimo sąlygomis tujos gali sirgti pelėsiais ar grybelinėmis ligomis, o susilpnėję augalai tampa kitų kenkėjų taikiniu.
Kaip saugiai sodinti ir prižiūrėti tujas
Rekomenduojama laikytis paprastos taisyklės: sodinkite tujas mažiausiai per tą atstumą, kuris atitinka laukiamą augalo skersmenį pilnai subrendus.
Daugeliu atvejų tai reiškia 1,5–3 metrus nuo pastato, o jei sodinate stambesnes veisles (pvz., Thuja plicata), vertėtų palikti dar daugiau vietos. Svarbu rinktis tinkamą veislę pagal galutinį aukštį ir plotį bei reguliariai genėti ir prižiūrėti gyvatvorę, kad nenukentėtų namo konstrukcijos ir stogai.
Jei tujos jau auga per arti namo ir kelia rūpesčių, pasitarkite su arboristu: specialistas įvertins šaknų poveikį, augalo sveikatą ir suteiks saugių sprendimų – nuo persodinimo iki kontroliuojamo genėjimo. Alternatyvos mažesniems plotams gali būti įvairesnės žemos gyvatvorės ar formuojami krūmai, kurie neužims daug vietos ir nekels pavojaus pastatui.
Galutinį sprendimą rinktis tujas ar ne daug lemia asmeninės nuostatos ir praktiniai veiksniai. Svarbiausia – atsižvelgti į augalo tipą, išaugamą dydį ir užtikrinti saugų atstumą nuo namo, kad grožis nekirstųsi su rizika ir nereikalingomis problemomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.