Tarptautinis W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimas atskleidžia, kad Lietuva pastaraisiais metais gerina inovatyvių vaistų prieinamumą, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tyrimo duomenys apima 168 vaistus, registruotus 2021–2024 m., ir rodo, kiek valstybių juos kompensuoja bei per kiek laiko šie vaistai pasiekia pacientus.
Tyrimo apimtis ir pagrindinės išvados
Tyrimą, atliktą IQVIA už Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymą, sudaro informacija iš 36 Europos šalių. Iš 168 inovatyvių vaistų Lietuvoje 2026 m. sausio 5 d. buvo įtraukta 37, kai ES vidurkis siekė 76. Lyderiai pagal prieinamumą – Vokietija, Austrija ir Italija. Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai tampa kompensuojami Lietuvoje, siekia 783 dienas, nors pernai jis buvo apie 859 dienas.
Ekspertų vertinimas ir citatos
„Nors Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir laikotarpį, per kurį jie pradedami kompensuoti, kol kas atsilieka nuo ES vidurkio, tyrimo rezultatai rodo gerėjančią tendenciją. Tam, kad ši teigiama kryptis būtų išlaikyta ir ateinančiais metais, svarbu užtikrinti poreikius atitinkantį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą“, – sako Jūra Smilgaitė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
„Palyginti su praėjusių metų rezultatais, bendras inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje didėjo nuo 28 iki 37, o vidutinis laikotarpis trumpėjo nuo 859 iki 783. Po daugelio metų Lietuva pakilo iš Europos dugno, tačiau teigti, kad prieinamumo iššūkiai išspręsti, dar gerokai per anksti“, – teigia J. Smilgaitė.
Onkologiniai ir reti vaistai: skirtingi tempai
Tyrimas taip pat analizavo atskiras vaistų kategorijas. Iš 56 inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje kompensuojama 13 (ES vidurkis – 28), o vidutinis laukimo periodas onkologiniams vaistams šalyje siekia 1 026 dienas – tai gerokai viršija ES vidurkį (598 d.). Tuo tarpu pagal vaistus retoms ligoms Lietuva yra arčiau Europos vidurkio: iš 66 registruotų vaistų prieinama 17, o laukimo trukmė atitinka daugumos ES šalių vidurkį.
Sprendimai ir tolesnės perspektyvos
Siekiant reikšmingai sutrumpinti laukimo laiką, ekspertais siūloma diegti mechanizmus, pavyzdžiui, „pirmos dienos prieigą“, leidžiančią pacientams gauti naujausią gydymą iškart po jo patvirtinimo ES lygiu, kol vyksta nacionaliniai kainodaros ir kompensavimo mechanizmai.
Be to, pabrėžiama būtinybė didinti sveikatos sektoriaus finansavimą bei subalansuoti kainodaros politiką, kad regionas taptų patrauklesnis tyrimams ir investicijoms.
Pasaulinė MTEP finansavimo statistika parodo disbalansą: Europos šalys farmacijos produktams skiria apie 1 proc. BVP, JAV – apie 2 proc., Kinija – apie 1,8 proc. Dėl to Europos šalių sprendimai dėl kainų, nuolaidų ir investicijų turi būti nuoseklūs, nes ilgalaikėje perspektyvoje be investicijų negalima tikėtis didesnio naujų vaistų prieinamumo.
Norint tęsti gerėjimo tendenciją, reikalingas politikos tęstinumas, investicijų augimas ir koordinuoti sprendimai siekiant užtikrinti, kad pažangūs gydymo būdai pasiektų pacientus greičiau ir platesniu mastu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.