Lietuvoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė tesiekia apie 77 metus, ir tai yra žymiai mažiau nei daugelyje pietų Europos šalių. Be to, vyrų gyvenimo trukmė yra net 10 metų trumpesnė nei moterų. Tokius duomenis pateikia VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis, pabrėždamas, kad ši situacija kelia rimtų susirūpinimų dėl visuomenės sveikatos.
Laikotarpis, kurį žmogus praleidžia gyvas ir aktyvus, labai priklauso nuo gyvenimo būdo, aplinkos veiksnių bei sveikatos priežiūros kokybės. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinė žmonių mirties priežastis yra kraujotakos sistemos ligos, nuo kurių kasmet miršta daugiau nei pusė visų pacientų. 2024 metais šalyje mirė 37,5 tūkst. žmonių, iš kurių 50,8 proc. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai yra rimtas signalas sudėtingai situacijai, prisidedantis prie trumpesnės gyvenimo trukmės nei pietų Europos regione.
Rizikos veiksniai – ką galime pakeisti?
Kardiologo teigimu, svarbiausia problema yra netinkamas rizikos veiksnių kontrolės lygis. Pagrindiniai veiksniai – padidėjęs kraujospūdis ir aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, kuriuos dažnai lemia nesveikas gyvenimo būdas. Statistika rodo, jog net 50 procentų širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia gyvenimo būdas ir mityba, aplinkos užterštumas prisideda 20 proc., o medicininė pagalba – tik apie 10 proc.
Siekiant sumažinti riziką, itin svarbu laiku kontroliuoti kraujospūdį. Naujausios kraujospūdžio gydymo gairės nurodo, kad pacientai, kurių kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg, privalo gydytis. Tyrimai parodė, kad asmenys, kurių sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mmHg, turi net 24 proc. mažesnę tikimybę patirti širdies infarktą ar insultą, palyginti su tais, kurių kraujospūdis buvo artimesnis 140 mmHg ribai.
Be medikamentinio gydymo, pacientams, turintiems nežymiai padidėjusį kraujospūdį, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą – mažinti kūno svorį, rinktis sveiką, subalansuotą mitybą, riboti alkoholio vartojimą, nerūkyti ir reguliariai sportuoti.
Genetika ir cholesterolis: ką svarbu žinoti?
Kardiologas taip pat pabrėžia genetiškai nulemto cholesterolio vaidmenį ir rekomenduoja bent kartą pasitikrinti lipoproteino(a) lygį, kuris dažnai būna padidėjęs daugelio žmonių.
Aukštas šio rodiklio lygis rodo užsitęsusią vystymosi aterosklerozę ir padidėjusią širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Tiems, kurie turi didelį cholesterolio kiekį, labai svarbu ne tik sveikai gyventi ir reguliariai būti fiziškai aktyviems, bet ir tinkamai gydytis vaistais. Tokiu būdu galima ženkliai sumažinti širdies ligų riziką ir pailginti gyvenimo trukmę.
Kaip atpažinti miokardo infarktą ir kaip elgtis?
Miokardo infarktas – viena iš pagrindinių mirties priežasčių, ypač tarp asmenų, kuriems diagnozuota aterosklerozė. Gydytojas pabrėžia, kad infarktas gali pasireikšti įvairiais simptomais – stipriu, staigiu skausmu už krūtinkaulio, kuris dažnai plinta į kairę ranką ar nugarą. Taip pat gali pasireikšti silpnumas, pykinimas, nerimas ir mirties baimė.
Labai svarbu žinoti, kad pajutus minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų išgerti aspirino ir nitroglicerino, kaip nurodė gydytojas, ir nedelsti kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laikas tokiais atvejais yra vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių išgelbėti gyvybę.
Vizualūs širdies ligų požymiai ir kasdieniai patarimai sveikatai
Viena iš įdomių kardiologo įžvalgų – Frenko raukšlė ausies spenelyje, kuri gali būti ženklas, jog asmuo turi didesnę aterosklerozės riziką. Tyrimai rodo, kad net 6 iš 10 žmonių, turinčių šią raukšlę, serga širdies ligomis.
Visuomenės sveikatos gerinimui gydytojas ragina laikytis paprastų, bet veiksmingų taisyklių: nepersivalgyti, dažnai judėti ir sportuoti, nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, kontroliuoti kūno svorį bei reguliariai stebėti sveikatos rodiklius, tokius kaip gliukozės, kraujospūdžio ir cholesterolio kiekiai kraujyje.
Vieša kardiologo Rokos Šerpyčio paskaita yra dalis iniciatyvos „Mokslas be chalatų“, kuri siekia didinti visuomenės sveikatos raštingumą ir skatinti personalizuotos medicinos vystymą mūsų šalyje. Ši iniciatyva suteikia galimybes Lietuvos mokslininkams dalyvauti naujausiuose medicinos tyrimuose, taip pat supažindina visuomenę su asmeninių sveikatos sprendimų svarba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.