Insultas yra viena greičiausiai kintančių ir pavojingiausių smegenų kraujotakos sutrikimų formų, kuri gali ištikti staiga ir sukelti rimtų, dažnai mirtinų pasekmių. Nepaisant šios ligos grėsmės, daugelis lietuvių nesugeba atpažinti pirmųjų insulto požymių, o tai itin apsunkina skubios medicininės pagalbos suteikimą bei lemia blogesnę pacientų prognozę.
Gydytoja neurologė Aleksandra Ekkert, dažnai dalindamasi žiniomis socialiniuose tinkluose, atkreipia dėmesį, kad insultas iš tiesų yra sunkiai nuspėjama liga. Ji įvardija keletą praktiškai netikėtų situacijų, kai po nesusijusių procedūrų, pavyzdžiui, danties traukimo ar galvos atlošimo kirpykloje, gali įvykti insultas dėl skysčių kraujagyslėse pokyčių arba kraujo krešulių susidarymo. Tai liudija, kaip sudėtinga yra prevencija ir kodėl reikia tartis su gydytoju apie kraują skystinančių vaistų vartojimą.
Neįkainojama skubi pagalba – kiekviena minutė svarbi
Insultas prasideda užsikimšus smegenų kraujagyslei, ir vos per minutę gali žūti milijonas neuronų. Šis procesas išties greitas ir pavojingas, todėl neurologė pabrėžia, kad norint išgelbėti gyvybę, būtina labai greitai reaguoti – kviesti greitąją medicinos pagalbą kuo anksčiau prasidedus simptomams.
Remiantis pasauliniais duomenimis, kasmet užfiksuojama apie 13 milijonų naujų insulto atvejų, o sergančiųjų ši liga – daugiau nei 100 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų dėl demografinės kaitos tokių pacientų skaičius tik augs, nes vyresnio amžiaus žmonių bus žymiai daugiau.
Žinios apie insulto požymius – gyvybės klausimas
Deja, tyrimai Lietuvoje rodo, kad apie pusė gyventojų negali atpažinti insulto požymių arba juos klaidingai tapatina su kitomis ligomis. Tai didžiulis iššūkis, nes laiku neatpažinus simptomų, pacientai vėluoja kreiptis į medikus. Dažnai minimos neteisingos asociacijos, pavyzdžiui, maudimas krūtinėje ar kraujo iš nosies, kurios nėra susijusios su insultu.
Gydytoja A.Ekkert išskiria pagrindinius požymius, kuriuos būtina atpažinti: sutrikusi kalba, prasta rega, veido perkreipimas ir paralyžiuotos galūnės. Išvydus vieną ar kelis iš šių simptomų, receptas aiškus – nedelsti ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Vertebrobazilinis insultas – subtili rizika ir vėluojanti pagalba
Apie 20 procentų visų insultų sudaro vertebrobazilinis insultas, paveikiantis smegenų kamieną ir užpakalinę smegenų dalį. Tyrimai atskleidė, kad net daugiau nei pusė tokių pacientų negauna reikiamo skubaus gydymo dėl vėlavimo atvykti į ligoninę. Tuo tarpu efektyvios gydymo priemonės, tokios kaip intraveninė trombolizė ar mechaninė trombektomija, gali reikšmingai pagerinti paciento būklę, tačiau tik jei jos taikomos per kelias valandas nuo insulto pradžios.
Poreikis didesniam visuomenės švietimui ir pacientų paramai
A.Ekkert įvardina, kad Lietuvoje trūksta nuoseklios informacijos ir pagalbos insultą patyrusiems pacientams bei jų artimiesiems. Dažnai jie patys nežino, kaip elgtis, kokią pagalbą gauti, arba susiduria su informacijos trūkumu dėl sudėtingo gydymo ir vaistų vartojimo. Tai dažnai sukelia papildomų psichologinių sunkumų.
Neurologė ragina plėsti insulto prevencijos ir gydymo žinių sklaidą tiek tarp medikų, tiek tarp visuomenės, pavyzdžiui, įtraukiant šias temas į mokyklų programą nuo vaikystės. Taip pat ji pažymi, kad Lietuvoje kraują skystinančius vaistus šiuo metu gali skirti tik kardiologai, nors neurologai, dirbdami su insulto pacientais, taip pat galėtų tai daryti, taip sumažindami laukimo laiką ir antrų insultų riziką.
Prevencija ir sveikas gyvenimo būdas – geriausia apsauga
Insultas yra susijęs su daugeliu rizikos veiksnių, įskaitant aterosklerozę, prieširdžių virpėjimą, cukrinį diabetą, rūkymą bei nutukimą. Tačiau daug lemia ir kasdieniai įpročiai. Todėl labai svarbu ugdyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, reformuoti mitybą, skatinti fizinį aktyvumą ir atsikratyti žalingų įpročių.
A.Ekkert pabrėžia, kad tinkama prevencija ir ankstyvas ligos atpažinimas ne tik pagerina paciento prognozę, bet ir sumažina neįgalumo bei psichologinių sunkumų mastą, kurie dažnai ištinka insultą patyrusius žmones ir jų šeimas.
Psichologinė pagalba – būtina ne mažiau nei medicininė
Po insulto pacientai dažnai susiduria su ilgalaikiais iššūkiais – praranda savarankiškumą, susiduria su atminties, dėmesio ar komunikacijos sutrikimais, o psichologinės pasekmės gali būti ypač sunkios. Gydytoja pabrėžia, kad ir pacientų artimieji dažnai patiria didelį emocinį spaudimą, reikalaujančią paramos ir pagalbos.
Reikalinga ne tik diagnostika ir gydymas, bet ir kompleksinė socialinė bei psichologinė pagalba, kad pacientai ir jų šeimos galėtų sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių ir sugrįžti prie pilnaverčio gyvenimo.
Apibendrinant, neurologės A.Ekkert žinutė yra aiški ir svarbi: žinojimas, greita reakcija ir tinkama pagalba gali išgelbėti gyvybę bei gerokai pagerinti insultą patyrusio žmogaus gyvenimo kokybę. Todėl visi turime būti informuoti ir pasiruošę padėti – nuo medicinos specialistų iki kiekvieno iš mūsų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.