„Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 10 000 naujų insulto atvejų. Insultas – pagrindinė sunkios negalios priežastis mūsų šalyje, tačiau pakeitę gyvenimo būdą galime sumažinti riziką juo susirgti“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos gydytoja Agnė Ovčinikova.
Kada būklė tampa itin pavojinga
Insultas yra ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio pasekmės gali būti labai sunkios. Yra dvi pagrindinės rūšys: išeminis, kai smegenų sritims pristinga deguonies dėl kraujagyslės užblokavimo, ir hemoraginis, kai kraujas išsilieja į smegenų audinį. Išeminis insultas savo ruožtu gali kilti dėl trombozės (krešulio susidarymo vietoje) arba embolijos (krešulys atkeliauja iš kitos vietos, pvz., širdies). Hemoraginiai insultai dažnai būna sudėtingesni ir reikalauja skubios neurochirurginės ar intensyvios priežiūros.
Požymiai ir pirmoji pagalba
„Tačiau į jį numoti ranka nevalia“, – Medicinos fakultete pristatydama temą „Insulto atpažinimas ir rizikos mažinimas“ įspėjo neurologė Agnė Ovčinikova. Pagrindiniai požymiai, kuriuos svarbu atpažinti: veido asimetrija, vienos ar kelių galūnių silpnumas ar aptirpimas, kalbos sutrikimas ar gebėjimo suprasti sutrikimas. Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, reikėtų skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Tokiu atveju kiekviena minutė yra brangi. Prarastas laikas lygu prarastoms smegenims“, – įspėjo Agnė Ovčinikova. Kuo greičiau pacientas pasieks gydymo įstaigą ir bus nustatyta insulto rūšis, tuo daugiau galimybių taikyti veiksmingą gydymą.
Gydymo galimybės ir laiko reikšmė
Išeminiam insultui atstatyti taikoma trombolizė (krešulio ištirpdinimas medikamentais), kurią galima skirti iki 4,5 val. nuo simptomų pradžios. Trombektomija – mechaninis krešulio pašalinimas per kateterį – dažnai atliekama per 6 val. nuo pradžios. Ankstyvas gydymas ženkliai pagerina išgyvenamumą ir sumažina ilgalaikes pasekmes; vėluojant, žuvusio audinio zona sparčiai plečiasi ir liekamieji sutrikimai dažnai išlieka visą gyvenimą.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Apie 82 proc. insultų yra susiję su aiškiais rizikos veiksniais: arterine hipertenzija, rūkymu, dideliu alkoholio vartojimu, nutukimu, prieširdžių virpėjimu, cukriniu diabetu, neteisinga mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Svarbiausias kontroliuojamas veiksnys yra aukštas kraujospūdis – apie 60 proc. insultų susiję su hipertenzija. „Mažesnė blogybė yra stabiliai padidėjęs kraujospūdis nei dideli jo šokinėjimai“, – sakė A. Ovčinikova.
Praktiniai patarimai: reguliariai matuoti kraujospūdį ir vesti dienyną, mažinti druskos vartojimą, mesti rūkyti, riboti alkoholį, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, laikytis Viduržemio jūros tipo mitybos ir užtikrinti kasdienę fizinę veiklą (mažiausiai 30–40 min. aktyvumo). Net ir nedideli gyvenimo būdo pakeitimai gali reikšmingai sumažinti insulto riziką.
Švietimas ir šeimos vaidmuo
Svarbu mokyti šeimos narius ir vaikus atpažinti insulto požymius ir žinoti, ką daryti. Greitosios pagalbos iškvietimas ir tikslaus simptomų pradžios laiko įsidėmėjimas gali lemti gydymo galimybes. Pacientų artimieji neturėtų duoti kraują skystinančių vaistų be gydytojo patarimo, nes tai gali trukdyti taikyti trombolizę.
Insultas nėra neišvengiama lemtis – tai dažnai komplikacija, kuriai įtaką daro mūsų kasdieniai sprendimai. Rūpinimasis kraujospūdžiu, mityba ir judėjimu gali padėti išvengti, kad taptumėte liūdnos statistikos dalimi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.