Kraujagyslių ligos dažnai vystosi nepastebimai, tačiau pasekmės gali būti labai rimtos. Dažniausiai ligos skirstomos į venines ir arterines, o jų priežastys yra įvairios: paveldimumas, hormoniniai pokyčiai, rūkymas, antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas. Ankstyvas požymių atpažinimas ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią opoms, gangrenai ar net amputacijai.
Kaip atpažinti – veninės ir arterinės problemos
„Kraujotakos ligos šiuo metu yra itin paplitusios visame pasaulyje, dažniausiai jos būna dviejų tipų: arterinės ir veninės. Jų daugėja dėl to, kad ilgėja gyvenimo laikotarpis, žmonės turi daug žalingų įpročių, kurių neatsisako. Veninės ligos lengviau pastebimos, bet arterinės žymiai pavojingesnės“, – pasakojo gydytoja B. Vaišnytė. Veninės ligos dažnai pasireiškia kojų sunkumu, tinimu, matomais venų mazgeliais ar tinkleliais. Arterinės ligos dažniau sukelia skausmą einant, pėdų tirpimą, vėliau – opos ir audinių mirtį.
„Šiai ligai įtaką daro paveldimumas bei lytis, mat moteris išgyvena tris etapus: paauglystę, nėštumą bei menopauzę, kurios metu vyksta hormonų kaita ir susilpnėja kraujagyslių sienelės bei tonusas“, – dalijosi savo patirtimi farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmieji simptomai gali būti nemalonūs mėšlungiai, kojų tinimas po darbo ir ryte atsirandantis nuovargis, kuris dienos eigoje sugrįžta.
Kada kreiptis į gydytoją
„Susirūpinti reikia tada, kai ant kojų pastebimi venų mazgeliai, tinkleliai, atsiranda kojų tinimas, skausmas, nors ir neaštrus, tačiau varginantis. Tokiu atveju reikia kreiptis pas gydytojus. Jei išsiplėtusių venų nėra, bet žmogui staiga ištino koja, gali būti gilių venų trombozė, o tai daug grėsmingesnė liga, dėl kurios taip pat reikia kreiptis į gydytojus“, – įspėja B. Vaišnytė. Giliųjų venų trombozė gali sukelti plaučių emboliją, todėl bet koks staigus tinimas ar melsvumas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Gydymo galimybės labai priklauso nuo ligos stadijos: nuo konservatyvių priemonių – kompresinių kojinių, vaistų ir gyvenimo būdo pakeitimų – iki minimaliai invazinių procedūrų, tokių kaip lazeris, ir atviros chirurgijos sunkiems atvejams. „Vienokiu ar kitokiu būdu, paviršinės venos vis tiek yra sunaikinamos. Tada žmonėms kyla klausimas, o kaipgi be jų gyventi, kur tekės kraujas? Jis tekės per giliąsias venas, nes žmogus turi dvigubą venų sistemą“, – aiškino gydytoja.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Prevencija užima svarbią vietą: mesti rūkyti, kontroliuoti kūno svorį, reguliariai judėti ir stebėti cholesterolio lygį. Vaikščiojimas, tinkamai dozuotas ir pritaikytas prie paciento galimybių, padeda formuotis apeinamiems kraujotakos keliams ir yra veiksminga terapija, tačiau svarbu pradėti nuo saugaus atstumo ir palaipsniui didinti krūvį. Rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, vengti ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo, reguliariai pakelti kojas aukščiau širdies lygio bei naudoti vėsinančias voneles ar kompresus karštomis dienomis.
Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų simptomų. Ankstyva konsultacija su specialistu leidžia gydyti ligą mažiau invazyviais būdais ir ženkliai sumažina riziką, kad komplikacijos pasieks opačių ar gangrenos stadiją, kur kartais neįmanoma išvengti amputacijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.