Siaubo filmų žiūrėjimas daugeliui yra maloni pramoga, suteikianti adrenaliną ir neįprastų emocijų, tačiau yra ir tokių žmonių, kurie tokius filmus tiesiog nekenčia. Jie mieliau rinktųsi visiškai kitokią veiklą nei stebėti gąsdinantį vaizdą, kuris jiems gali sukelti nerimą ir nemigą. Mokslininkai teigia, kad toks požiūris nėra tik asmeninio skonio klausimas – už to slypi sudėtingi psichologiniai procesai ir skirtingi organizmo atsakai į stresą.
Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į siaubo filmus?
Pasak sociologės ir baimės tyrėjos Margee Kerr, žmonės, kurie mėgsta stiprias emocijas ir pojūčius, dažnai renkasi siaubo filmus, nes jie padidina širdies ritmą ir suteikia kūnui gaivinantį stresą, panašų į fizinį aktyvumą. Tokie asmenys jaučiasi tarsi gyvi, labai dėmesingi savo kūno pojūčiams, panašiai kaip po intensyvios treniruotės. Tačiau kitų žmonių organizmas į tokius dirgiklius reaguoja priešingai – jie jaučia panikos simptomus ir praranda kontrolę, tad siaubo filmai jiems tampa nemalonia patirtimi.
Jautrumas ir vaikystės patirtys lemia požiūrį
Asmenų jautrumas vaidina svarbų vaidmenį. Ypač jautrūs žmonės, dažnai turintys išvystytą empatiją, yra labiau linkę patirti intensyvesnę fiziologinę reakciją į smurtinius ar bauginančius vaizdus. Be to, žmogaus požiūrį formuoja ankstyvosios vaikystės patirtys. Tie, kurių tėvai vaikystėje suteikė galimybę saugiai patirti lengvą gąsdinimą, gal dažniau žiūri siaubo filmus kaip į įdomią patirtį. Tuo tarpu ankstyvos ir neraminai patirtys gali skatinti vengti tokio tipo turinio.
Siaubo filmai kaip socialinio ryšio priemonė
Svarbu paminėti, kad siaubo filmų žiūrėjimas su artimaisiais gali stiprinti tarpusavio ryšius. Patiriant stresą kartu, žmonės sukuria ypatingus bendrus prisiminimus, kurie suteikia jausmą, jog jie išgyvena kažką ypatingo. Tokios bendros patirtys dažnai leidžia sustiprinti draugiškus ir artimus ryšius, o tai yra svarbu psichologinei gerovei.
Apibendrinant galima teigti, kad žmogaus reakcija į siaubo filmus yra sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Vieniems tokie filmai teikia malonumą ir gyvybingumo jausmą, o kitiems – nerimą ir stresą. Tai iliustruoja, kaip individualūs skirtumai lemia mūsų patirtis ir pasirinkimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.