Pastaraisiais mokslo metais Lietuvos mokyklose akivaizdžiai trūksta psichologų, ypač kaimiškose savivaldybėse. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenis, trečdalis ugdymo įstaigų veikė be psichologo teikiamų paslaugų, o kai kuriose didesnėse kaimiškose savivaldybėse šis rodiklis dar didesnis – „Ši problema ypač aktuali didžiosiose kaimiškose savivaldybėse – jose net 140 ugdymo įstaigų (43,3 proc.) neturi psichologų. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų trūkumą mokyklose, nepakankamą psichologinės ir kitos švietimo pagalbos prieinamumą ugdymo įstaigose“, – teigiama Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija paragino laikinąją švietimo, mokslo ir sporto ministrę imtis priemonių, kurios leistų mokiniams gauti psichologinę pagalbą ir nuotoliniu būdu. Komisija pabrėžia, kad sistemos spragos ypač grėsmingos vaikų emocinei sveikatai bei gali didinti rizikas, susijusias su savižudybės ar savižalos atvejais.
Siūlymas keisti tvarką ir aprėptį
Komisija siūlo persvarstyti galiojantį Psichologinės pagalbos teikimo aprašą, kuriame nuotolinės švietimo paslaugos – ir psichologo konsultacijos – leidžiamos tik ekstremaliose situacijose. „Komisija prašo ŠMSM imtis lyderystės – įgyvendinti siūlymus dėl galimybės teikti psichologinę pagalbą mokyklose nuotoliniu būdu, susistemintos informacijos sklaidos mokyklose apie psichologinės pagalbos gavimo galimybes už mokyklos ribų“, – pranešime cituojama Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Laikinoji ministrė Raminta Popovienė žurnalistams nurodė, kad neatmeta nuotolinių konsultacijų galimybės: „Aš manau, kad tikrai, jeigu specialistai pritartų, tai galėtų būti iš tiesų ir nutolusiuose regionuose, tam tikrose mokyklose“. Vis dėlto ji pažymėjo, kad nuotolinė pagalba neturėtų tapti nuolatine pakaita: „Tai galbūt neturėtų būti pastovi paslauga, bet tam tikrais atvejais tikrai galėtų būti (…). Aš manau, kad tai tikrai labai palengvintų (situaciją – ELTA). Svarbiausia, kad mes laiku suteiktume paslaugą vaikui“.
Privalumai ir rizikos
Nuotolinių konsultacijų privalumai akivaizdūs: greitesnis priėjimas prie specialisto, sumažintos kelionės ir laiko kliūtys, didesnė paslaugų aprėptis atokiuose regionuose. Tačiau yra ir trūkumų – saugumo, konfidencialumo, techninės prieigos ir kokybės užtikrinimo klausimai. Specialistų sutikimas bei aiškūs etikos ir techniniai protokolai būtų būtini, kad virtuali pagalba neprarastų efektyvumo ir kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vaiko priežiūros ryšys su atvejo eiga.
Ministerijos atstovai primena, jog, nors nuotolinės psichologinės paslaugos kol kas nėra įtrauktos į prioritetines priemones, būtina skirti dėmesį ir pedagogų emocinei sveikatai. Nuo kito mokslo metų planuojama įsteigti ES lėšomis finansuojamą mokytojų teisinės ir psichologinės pagalbos liniją, kuri turėtų padėti mažinti mokyklų krūvį ir gerinti mikroklimatą ugdymo įstaigose.
Ką daryti toliau?
Ilgalaikiai sprendimai reikalauja sisteminio požiūrio: geresnio finansavimo psichologų etatams, patrauklesnių darbo sąlygų, kvalifikacijos kėlimo ir darbo kriterijų peržiūros. Taip pat būtina užtikrinti, kad teisės aktų pakeitimai dėl nuotolinių konsultacijų būtų parengti kartu su specialistų bendruomene, mokyklų vadovais ir tėvais, kad būtų išsaugotas vaikų saugumas ir paslaugų kokybė. Kol kas aišku viena – situacija reikalauja greitų ir koordinuotų veiksmų, kad pagalba pasiektų kiekvieną vaiką laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.