Maistas – ne tik mūsų kūno kuras, bet ir lemiamas faktorius psichinei sveikatai bei organizmo funkcijoms. Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas atkreipia dėmesį, kad žmogaus nuotaika tiesiogiai priklauso nuo to, ką ir kaip valgome. Pavyzdžiui, nevalgant žmogus gali jaustis piktas ar susierzinęs, o po sotumo – nuotaika gerėja. Šį reiškinį lėmė biocheminės medžiagos – serotoninas, kurio daug gaminama žarnyne. Todėl ypač svarbu palaikyti sveiką žarnyno bakterijų balansą, nes gerosios bakterijos ne tik gamina serotonino dalį, bet ir stiprina imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo virusų infekcijų ypač šaltuoju metų laiku.
Kaip palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą?
Kaip pabrėžė R. Stukas, gerosioms žarnyno bakterijoms būtina maistinė terpė – skaidulinės medžiagos. Šiomis medžiagomis turėtume aprūpinti organizmą valgydami ženkliai daugiau daržovių, pilno grūdo produktų – tokių kaip juoda duona, kruopos, košės. Svarbu vengti baltų miltų gaminių, kurie neturi pakankamai maistingųjų medžiagų. Pavyzdžiui, juoda duona su kviečių sėlenomis suteikia vertingos ląstelienos, vitaminų ir mineralų, būtinių žarnyno floros gyvybingumui. Taip pat rekomenduojamos košės, ypač grikių ir avižinės, kurios yra puikus skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis, žymiai naudingesnės nei manų košė.
Vitaminas B12 ir geležis: nepakeičiami kraujo gamybai
Didžiausias dėmesys straipsnyje skiriamas vitamino B12 svarbai kraujo gamybai, ypač kalbant apie mažakraujystę, kuri Lietuvoje dažnai pasitaiko. Profesorius Stukas pabrėžia, kad nors geležies galime gauti iš augalinės kilmės produktų, jos įsisavinimas yra maždaug tris kartus prastesnis nei iš gyvūninės kilmės maisto. Be to, geležies įsisavinimui ir sėkmingai kraujo gamybai būtinas vitaminas B12, kurio gausumas daugiausia susijęs su jautienos vartojimu. Įdomu tai, kad šio vitamino praktiškai neįmanoma gauti pakankamais kiekiais iš daržovių.
Vegetarams bei veganams būtina atkreipti dėmesį į vitamino B12 papildų vartojimą, kad būtų išvengta anemijos ir kitų su kraujo gamyba susijusių sutrikimų. R. Stukas taip pat rekomenduoja mėsos patiekalus patiekti kartu su daržovėmis, o ne su kruopomis, nes ši derinys blogina geležies įsisavinimą. Tai – svarbi mitybos detalė, kurios dažnai nepaisoma.
Marinuotos ir raugintos daržovės žiemą: ką rinktis?
Žiemos metu, kai trūksta šviežių daržovių, kyla klausimas, ar verta valgyti marinuotas ar raugintas daržoves. Pagal profesoriaus Stuko rekomendacijas, natūraliai raugintos daržovės, ypač rauginti kopūstai, yra puikus vitamino C šaltinis ir svarbus imuniteto stiprinimui. Marinuotos daržovės atlieka šiek tiek kitokį vaidmenį – jos gali būti vartojamos kaip patiekalo pagardinimas, tačiau nėra ekvivalentas raugintoms. Žmonėms, turintiems virškinamojo trakto pažeidimų, reikėtų vengti marinuotų produktų, o sveiki gali jų vartoti saikingai, bet pirmiausia verta rinktis raugintas daržoves.
Kiaušiniai ir pieno produktai: mitai ir realybė
Anksčiau kiaušiniai buvo siejami su cholesterolio padidėjimu, tačiau šiandien, remiantis moksliniais tyrimais, žinome, kad sveikai subalansuota mityba gali apimti iki 10 kiaušinių per savaitę be neigiamo poveikio sveikatai. Kiaušiniai yra maistingi, juose yra įvairių naudingų medžiagų, kurios veikia harmoningai. Kalbant apie pieno produktus, kai kurių nuomone, jie nėra būtini suaugusiesiems ir netgi gali būti netinkami. Tačiau moksliniai tyrimai rodo kitaip – jei žmogaus organizme yra fermentas, skaido pieno cukrų, tai pieno produktai yra vertingos baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Išimtis yra laktozės netoleravimas, nustatytas apie 30 proc. gyventojų, kuriems pieno vartojimas gali sukelti nepageidaujamų simptomų.
Pusryčių svarba ir kavos vartojimo taisyklės
Profesorius taip pat pažymi, kad pusryčiai yra būtini energijos pradžiai ir darbo produktyvumui užtikrinti. Angliavandeniais turtingos košės yra optimalus pasirinkimas, nes pradeda virškintis jau burnoje ir greitai suteikia energijos. Tačiau vien kavos puodelio ryte, ypač tuščiu skrandžiu, nepakanka. Toks elgesys gali dirginti virškinimo trakto gleivinę ir sukelti nemalonius pojūčius, nes virškinimo sultys nesusidaro su maistu, todėl pradeda veikti pats skrandis. Taip pat svarbu laikytis saiko – nepervalgyti, nes pilnas skrandis išsitampo, o sotumo jausmas atsiranda su laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.