Siūlymas ir jo esmė
Kultūros ministras Lukas Alsys praneša, kad Kultūros ministerija svarsto idėją įpareigoti didžiąsias skaitmenines transliacijos platformas skirti dalį pajamų, surenkamų Lietuvoje iš prenumeratų, vietiniam kinui ir kitam audiovizualiniam menui remti. Tokia priemonė būtų nukreipta į vietos kūrėjų finansavimo stiprinimą ir kultūros ekosistemos palaikymą, siekiant užtikrinti platesnę turinio įvairovę.
Ministerija vasaros metu atliko tyrimą, kuriame nagrinėtas potencialus platformų investavimo prievolės modelis. Tyrimo išvados, pasak ministrą, rodo, kad proporcingas, fondinis modelis galėtų būti veiksmingas būdas skatinti didžiųjų platformų prisidėjimą prie vietinio turinio kūrimo.
„Tyrimas sako, kad iš esmės būtų proporcinga taikyti fondinį modelį, kuris, sakykime, skatintų tas didžiąsias audiovizualinės žiniasklaidos platformas prisidėti prie vietos kūrėjų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Kaip tai veiktų praktikoje
Viena svarbi idėjos nuostatų dalis – kad surinktos lėšos būtų administruojamos per jau egzistuojančią infrastruktūrą Lietuvoje, taip siekiant išvengti papildomos biurokratinės naštos. Ministro teigimu, šiuo metu svarstomas 3,5 proc. tarifas nuo platformų Lietuvoje surenkamų pajamų.
„Tai iš esmės mes pradedame svarstyti galimybę, kad tarptautinės vaizdo transliacijos platformos, tokios kaip „Netflix“, kurios gauna pajamas iš prenumeratorių, kurie yra Lietuvoje, dalį to galėtų grąžinti į mūsų kultūros ekosistemą“, – pridūrė jis.
Tokio pobūdžio modelis reiškia, jog platformos, gaunančios pajamas iš šalies vartotojų, turėtų eilinį mechanizmą atskirti tam tikrą procentą savo apyvartos vietiniams projektams finansuoti. Lėšos galėtų būti skiriamos kino gamybai, trumpametražiams projektams, dokumentikai arba jaunųjų kūrėjų stipendijoms.
Poveikis ir iššūkiai
Privalomas mokestis galėtų padidinti vietinio turinio gamybos galimybes bei sumažinti finansavimo spragas, ypač mažesniems ir nepriklausomiems kūrėjams. Tačiau praktikoje egzistuoja klausimų apie tai, ar papildomą naštą prisiims platformos ir didins prenumeratos kainas, ar jos absorbuos kainą savo sąskaita.
Tai tiesiogiai lems, kaip jaus vartotojai.
Be to, reikės suderinti siūlymus su ES teisine baze, konkurencijos taisyklėmis ir tarptautiniais susitarimais. Sėkmingam įgyvendinimui būtina aiški priežiūra, skaidrus lėšų paskirstymas ir efektyvus ataskaitų teikimas.
Šiuo metu panašios iniciatyvos svarstomos ir Latvijoje bei Estijoje, todėl Lietuva gali sekti regioninę praktiką arba derinti sprendimus su kaimyninėmis šalimis. Atsižvelgiant į tai, kas toliau: laukia viešos konsultacijos, galimi teisės aktų projektai ir diskusijos su platformų bei kūrėjų atstovais.
Visuomenei svarbu sekti tolesnius žingsnius: ar siūlymas virstų įstatymu, kokios būtų pereinamojo laikotarpio nuostatos ir kaip bus užtikrinta, kad parama tikrai pasiektų vietinius kūrėjus.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!