Žvynelinė dažnai prasideda kaip menkas odos niežėjimas, bet gali išsivystyti į sisteminę ligą, kuri pažeidžia sąnarius, nagus ir netgi kitus organus. Dėl ligos progresavimo kai kuriems pacientams kyla toks pavojus, kad prireikia sąnarių persodinimo ar kitų radikalių intervencijų. Asmeninė Sonatos patirtis iliustruoja, kaip greitai ir skaudžiai gali keistis gyvenimas:
“Skausmai, rankos ištinę, kreipdavausi į gydytojus, jie suleisdavo injekcijas į pirštus, kad atleistų, neskaudėtų, kad galėčiau studijuoti, galėčiau mokslus pabaigti. Sunku kalbėti. Tiek bemiegių naktų, skausmų. Kai liga progresuoja, tau skauda visus sąnarius, kaulus raumenis. Negali atsikelti, apsirengti”, – vaizdo įraše kalbėjo Sonata, dėl savo sudėtingos būklės negalėjusi dalyvauti spaudos konferencijoje.
Kas tai per liga?
Žvynelinė (psoriazė) yra autoimuninė, lėtinė ir nenuspėjamos eigos uždegiminė liga. Ji neapsiriboja tik oda: daugeliui pacientų pasireiškia sąnarių pažeidimai – psoriazinis artritas – taip pat gali būti pažeistos kraujagyslės, nagai ir išsivystyti gretutinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai ar cukrinis diabetas. Genetinė polinkis vaidina svarbų vaidmenį, todėl šeimos istorija dažnai rodo didesnę riziką.
Rizikos laipsnis ir komplikacijos
Tyrimai rodo, kad psoriazinis artritas išsivysto maždaug trečdaliui pacientų (pagal įvairias studijas – nuo 7 iki 42 proc.). Ligai progresuojant gali atsirasti rimtų funkcinių sutrikimų: pacientai praranda gebėjimą dirbti, judėti, kartais reikalingi sąnarių persodinimo ar kiti sudėtingi gydymo metodai. Kaip pastebėjo medikai ir pacientų atstovai, gydymo spragos atveda prie situacijų, kai “Tai viena iš istorijų, kai yra bejėgis pacientas”, – Sonatos istoriją komentavo Lietuvos dermatologų draugijos prezidentė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Gydymo galimybės ir prieinamumas
Per pastaruosius dešimtmečius atsirado biologinės terapijos, kurios ženkliai pagerina būklę ir kartais visiškai slopina uždegimą. Tačiau realybė Lietuvoje dažnai reiškia, kad sunkiai sergantys pacientai pradedami gydyti pigiausiais preparatais ir naujausi biologiniai vaistai prieinami ne visiems.
Dėl to dalis žmonių praranda darbo gebėjimus ir patiria ilgalaikes socialines bei ekonomines pasekmes.
„Žemiausia kaina negali būti vienintelis rodiklis skiriant vaistus. Norėtume, kad politikai suprastų: gydytojai tikrai nepiktnaudžiauja skirdami vaistus, bet jeigu pacientui reikia vaisto, jis turi jį gauti, juolab yra daug sveikatos simptomų derinių, gretutinių susirgimų, laboratorinių tyrimų, iš kurių matyti, kokį vaistą geriausia rinktis.
Rinktis pigiausią – labai atsilikęs požiūris, nedemokratiškas ir nešiuolaikiškas, kai yra tiek galimybių, juolab, kad biologiniai vaistai pinga, jie tikrai įkandami, o ir Lietuvoje neturime tiek sergančiųjų, kad jų sąskaita taupytume”, – sakė prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Prevencija ir kasdienė priežiūra
Nors specifinių būdų visiškai išvengti žvynelinės nėra, riziką didina infekcijos, nutukimas, stresas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Laiku pradėtas veiksmingas gydymas, sveika gyvensena ir specialistų priežiūra gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų tikimybę.
Žvynelinė nėra užkrečiama, ja gali sirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dėl ligos poveikio fizinei ir psichologinei sveikatai svarbu užtikrinti prieigą prie individualizuoto ir moderniausio gydymo tam, kad pacientai galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.