Uodų įkandimai vasaros metu daugeliui atrodo kaip menka problema – paraudusi dėmelė ir niežulys. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, kad uodų seilės daro sudėtingą poveikį žmogaus imuninei sistemai, kuris gali paaiškinti, kodėl įkandimų vietos ilgai niežti ir kodėl didėja kai kurių užkrečiamųjų ligų plitimo rizika.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai atradimai
Tyrėjai, norėdami imituoti žmogaus imuninį atsaką, panaudojo pelių modelį ir žmogaus kamienines ląsteles. Leisdami uodams siurbti kraują ir suleisti seiles į pelių organizmą, mokslininkai stebėjo, kaip keičiasi imuninių ląstelių aktyvumas ir citokinų lygiai. Rezultatai, paskelbti mokslo žurnale PLOS Neglected Tropical Diseases, parodė netikėtai ilgalaikį ir sudėtingą imuninį atsaką net tuomet, kai infekcijos sukėlėjo nepateko.
Eksperimentuose matėsi įvairių imuninės sistemos komponentų aktyvumas: taip pat pastebėta limfocitų TH1, prisidedančių prie priešvirusinio imuniteto, ir TH2, susijusių su alerginėmis reakcijomis, veikla. Tyrėjų teigimu, seilių sudedamosios dalys gali persukti organizmo dėmesį nuo tikrojo antivirusinio atsako į alerginę reakciją, kas suteikia patogenams papildomų galimybių.
„Mes nustatėme, kad seilės sukelia įvairų ir sudėtingą imuninę reakciją, kurio mes nesitikėjome. Pavyzdžiui, imuninių ląstelių atsakas ir citokinų lygis buvo paveiktas. Matėme limfocitų TH1, kurie prisideda prie priešvirusinio imuniteto ir TH2, kurie yra susiję su alergine reakcija, veiklą“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Silke Paustas.
Tokiu būdu, jei uodo seilėse yra virusas ar parazitas, imuninė sistema gali pasiruošti netinkamo tipo atsaką. „Uodų seilėse slypintis virusas yra it Trojos arklys. Organizmas išsiblaško dėl šio skysčio patekimo į kūną ir ruošia alerginį atsaką, kai iš tikrųjų reakcija turėtų būti antivirusinė, kovojanti su virusu“, – pranešė infekcinių ligų gydytoja Jessica Manning.
Ką tai reiškia kasdieniame gyvenime ir prevencija
Praktiniu požiūriu, šie atradimai paaiškina, kodėl įkandimų vietos gali ilgai niežėti ir kodėl braižas, kai žmogus nuolat kasosi, gali skatinti antrines odos infekcijas.
Norint sumažinti riziką, svarbu vengti intensyvaus kasymosi, užtikrinti higieną ir, esant stipriam niežuliui, naudoti šaltą kompresą ar vietinius raminančius kremus. Jei pasireiškia stipresnė alerginė reakcija arba atsiranda karščiavimas ir kiti infekcijos požymiai, verta kreiptis į gydytoją.
Mokslininkai tailiau planuoja tirti, kurios konkrečios seilių molekulės įjungia šiuos imuninius mechanizmus ir kaip galima būtų modifikuoti atsaką, kad sumažėtų tropinių ligų plitimo rizika. Ilgesnės trukmės tyrimai lems geresnes prevencines priemones bei galimas vakcinų ar gydymo strategijas.
Kol kas svarbiausia – saugotis uodų įkandimų ir imtis elementarių apsaugos priemonių gamtoje: naudoti repelentus, apsauginius drabužius ir vengti intensyvaus buvimo užterštose teritorijose per aktyvų uodų skrydžio laiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.