Kai septyniolikmetei Gretai ant pilvo atsirado delno dydžio rausva dėmė, mama be galo susirūpino: niežulys, tinimas ir skausmas varė iš proto. Greitai paaiškėjo, kad odos bėrimą ir įkyrų niežulį sukėlė diržo sagtis, pagaminta iš nikelio. Vaistais patepus pažeistą vietą ir atsikračius diržo su gražia sagtimi, liga netrukus atsitraukė – ant odos nebeliko nė žymės. Tačiau tai paliko svarbią pamoką: paauglė visą gyvenimą turės vengti nikeliuotų daiktų.
Kaip atsiranda alergija nikeliui
Nikelis nėra retenybė tarp kontaktinių alergenų. Kai metalas liečiasi su oda, metalo dalelės gali susijungti su odos baltymais ir tapti haptenais, kurie aktyvuoja imuninę sistemą. Ši reakcija dažnai būna lėtinio tipo (delayed-type hypersensitivity), todėl pirmieji simptomai gali pasirodyti po 48–72 valandų. Oda parausta, sukietėja, pradeda niežėti ir gali skilinėti ar pūliuoti – tai kontaktinis dermatitas.
Veiksniai, kurie blogina simptomus
Vienas svarbus provokuojantis veiksnys yra prakaitavimas: drėgna oda skatina metalo koroziją ir nikelio išsiskyrimą, todėl uždegimas stiprėja. Taip pat problemą gali sustiprinti šiluma, mechaninis trynimas ar ilgas kontakto su papuošalu ar sagtele laikas. Net ir dekoratyviniame sidabre ar piguose papuošaluose naudojamas nikelis, padengiant metalo gaminius kitiems sluoksniams, gali prasiskverbti ir sukelti reakciją. Todėl dažnai moterys skundžiasi sudirgusiais ausų speneliais po sidabrinių auskarų – tai ne sidabras, o po juo slypintis nikelis.
Kitų metalų rizika ir sisteminės reakcijos
Nikelis nėra vienintelis kaltininkas: cinkas, švinas, chromas ir kiti metalai taip pat gali sukelti kontaktines alergijas. Net medicininės priemonės, tokios kaip kai kurios intrauterinės spiralės, jeigu jose yra nikelio, gali provokuoti odos ar net viso kūno reakcijas. Todėl svarbu žinoti savo jautrumą ir informuoti gydytojus apie ankstesnes alergines reakcijas prieš pasirenkant implantuojamus ar ilgo poveikio metalo turinčius produktus.
„Pats geriausias gydytojas – jūs pats.” Tai ypač aktualu alergijos atvejais: stebėkite, kada ir su kuo susiję bėrimai, ir fiksuokite pastebėjimus dienoraštyje – kokius papuošalus dėvite, kokiais indais valgote, ką naudojate kasdien.
Diagnozei nustatyti dažnai taikomas pleistro (patch) testas, leidžiantis identifikuoti konkrečius alergenus. Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo: nuo vietinių raminančių tepalų ir emolientų iki kortikosteroidų ar kitų sisteminių gydymo priemonių sunkiems atvejams. Tačiau patikimiausia prevencija – vengimas: rinkitės titano, medicininio plieno ar aukštos kokybės aukso lydinius, kurie atitinka nikelio išsiskyrimo reglamentus, ir atsargiai elkitės su pigiomis masinės gamybos detalėmis.
Nors priversti keisti įpročius gali būti sunku, nuolatinis budrumas ir informuotas pasirinkimas padeda išvengti skausmo ir diskomforto. Žmonės, kuriems kada nors pasireiškė alerginė reakcija metalams, turėtų būti ypatingai atidūs ir, esant abejonei, pasitarti su dermatologu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.